Archive for the ‘busto kreditai’ Category

Vilniuje atidarytas moderniausias Bigbank klientų aptarnavimo skyrius

Vienintelis Lietuvoje specializuotas vartojimo paskolų bankas BIGBANK šiandien Vilniuje atidarė naują klientų aptarnavimo skyrių. Šiuo metu tai didžiausias ir moderniausias BIGBANK skyrius Lietuvoje.

Naujasis BIGBANK klientų aptarnavimo skyrius įsikūrė Vilniaus “Centro pasažo” pirmame aukšte, adresu Jogailos g. 4.

Naujasis Jogailos skyrius, klientų patogumui perkeltas į pirmąjį pasažo aukštą, išsiskiria tuo, jog jame lankytojus aptarnaus ne tik klientų vadybininkai – čia kiekvienas klientas bet kada galės asmeniškai pasitarti ir su banko kreditų ekspertais, kurie padės įvertinti jo finansinę situaciją ir pasiūlys geriausiai jo poreikius atitinkančius sprendimus. Naujajame skyriuje konsultacijas teiks ir banko teisininkai, todėl klientui bus itin operatyviai atsakyta į visus teisinius ar kitus su kreditavimu susijusius klausimus.

“Pačiame sostinės centre įsikūręs Jogailos skyrius vienu metu galės priimti dar daugiau klientų, o čia vykstančių asmeninių konsultacijų dėka kreditavimo paslaugų pasirinkimas taps dar atsakingesnis ir patogesnis. Kaip visuomet, stengiamės, kad mūsų klientams būtų teikiamos aukščiausios kokybės paslaugos”, naujojo skyriaus atidarymą komentavo BIGBANK AS filialo Lietuvoje vadovas Rolandas Norvilas.

BIGBANK AS yra didžiausias bankas Baltijos šalyse, besispecializuojantis išskirtinai kreditų ir terminuotųjų indėlių fiziniams asmenims rinkoje. BIGBANK AS filialo Lietuvoje bendrieji aktyvai 2009 metų pabaigoje sudarė 60,9 mln. LTL, o pelnas – 4,4 mln LTL. 2009 metų pabaigoje BIGBANK AS turėjo 28 klientų aptarnavimo skyrius Baltijos šalyse ir Suomijoje. Austrijoje bei Vokietijoje BIGBANK teikia tarptautinę (angl. “cross border”) terminuotųjų indėlių paslaugą.

BIGBANK AS filialas Lietuvoje pradėjo veiklą 2007 m. rugsėjo mėnesį. Šiandien Lietuvoje jis turi 10 klientų aptarnavimo skyrių, esančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Mažeikiuose.

www.verslobanga.lt

„Swedbank“ pagerino kreditavimo sąlygas

Lietuvos ekonomikai pradedant po truputį atsitiesti po gilios recesijos, paskolų rinka šalyje vėl pradeda augti, pastebi „Swedbank“ specialistai.

Palyginus su 2009 m. sausio-vasario mėnesiais, būsto paskolų per tą patį 2010 m. laikotarpį banke pasirašyta beveik 3 kartus daugiau.

„Absoliučiais skaičiais šis augimas dar nėra itin didelis, nes 2009 m. pradžioje nekilnojamojo turto rinka buvo beveik sustingusi, tačiau tendencija jau matoma“, – sako Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė.

„Swedbank“ kovo mėnesį ėmė taikyti palankesnes būsto paskolų sąlygas. Nuo šiol klientams, perkantiems ar statantiems būstą, reikės investuoti mažiau savų lėšų, nes bankas finansuos iki 80 proc. būsto vertės. 2009 m. banko finansuojama dalis galėjo siekti iki 70 proc.

„Ir toliau atidžiai vertinsime kiekvieną klientą, kartu su juo skaičiuosime jo pajamas bei galimybes grąžinti kreditą. Rekomenduojame, kad mėnesio finansinių įsipareigojimų įmoka neviršytų 40 proc. pajamų, o mažiau uždirbantiems – iki 20-30 proc. bendrų grynųjų namų ūkio pajamų. Pastebime, kad klientai, imdami paskolą, elgiasi daug atsakingiau – skolinasi, kai yra tikri dėl savo darbo vietos stabilumo ir finansinių perspektyvų, aktyviau konsultuojasi banke“, – sako J.Gumuliauskienė.

Vidutinė šiuo metu banke pasirašomų būsto paskolų suma yra apie 155 tūkst. litų. Dažniausiai perkami standartiniai butai naujos statybos namuose, o vidutinė paskolos trukmė yra 25 m., populiariausia paskolos valiutai – eurai.

„Lyginant su 2007 m. duomenimis, vidutinė paskolos suma sumažėjo apie 16 proc. Tai daugiausiai lėmė sumažėjusios nekilnojamojo turto kainos bei tai, kad šiuo metu klientai pirmiausia renkasi standartinius butus, kurie yra pigesni“, – pastebi „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė.

Itin paklausūs yra banko finansuotų nekilnojamojo turto vystytojų siūlomi būstai, kuriems įsigyti bankas siūlo geresnes sąlygas – finansuoja iki 95 proc. būsto vertės, siūlo ilgesnį nei įprasta paskolos grąžinimo terminą (iki 40 m.), nuo 2,4 proc. kintamą metinę palūkanų normą bei galimybę per visą paskolos laikotarpį atidėti paskolos grąžinimą iki 3 metų.

Atsižvelgdamas į situaciją finansų rinkoje „Swedbank“ taip pat vidutiniškai apie 2 proc. sumažino palūkanas asmeninėms ir vartojamosioms paskoloms litais.

„Vartojamosios paskolos vidutinis dydis šiuo metu yra apie 7,5 tūkst. litų – 12 proc. mažesnis nei 2009 m. pradžioje. Dažniausiai ji imama didesniems pirkiniams įsigyti, būsto remonto darbams“, – sako J.Gumuliauskienė.

Pirmaisiais 2010 m. mėnesiais iš „Swedbank“ Lietuvos gyventojai vartojimo reikmėms skolinosi daugiausiai. Tiek praėjusiais, tiek šiais metais „Swedbank“ suteikė daugiau nei 60 proc. bankų rinkoje suteiktų vartojamųjų paskolų.

„Savo klientams siūlome visą bankininkystės paslaugų spektrą, derindami jas konkrečiam klientui ir taip jam kurdami pridėtinę vertę. Besinaudojantiems įvairiomis banko teikiamomis paslaugomis bei pervedantiems atlyginimą į sąskaitą „Swedbank“ klientams, kurių mokėjimų istorija yra gera, bankas taiko geresnes paskolų sąlygas bei žemesnę nei standartinė paskolų kainodarą“, – dėmesį lojaliam klientui akcentuoja J.Gumuliauskienė.

www.diena.lt

SEB ir Šiaulių bankas pradeda išduoti „didžiuosius kreditus“

Šią savaitę SEB bankas ir Šiaulių bankas smulkiajam ir vidutiniam verslui pradeda teikti paskolas pagal Europos investicijų fondo (EIF) projektą, kurį įgyvendinant verslininkams tapo prieinama daugiau kaip 650 mln. Lt kreditų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

SEB bankas pagal šį projektą Lietuvos įmonėms suteiks iš viso iki 518 mln. litų (150 mln. eurų) paskolų: 259 mln. litų (75 mln. eurų) iš JEREMIE kontroliuojančiojo fondo (KF), kurį administruoja Europos investicinis fondas (EIF), ir dar tiek pat nuosavų lėšų.

Šiaulių bankas per dvejus metus mažoms ir vidutinėms įmonėms suteiks kreditų už daugiau kaip 138 mln. litų (40 mln. eurų): bankas skirs per 69 mln. litų nuosavų lėšų, o EIF administruojamas KF suteiks dar antra tiek.

EIF dėl šios verslo finansavimo priemonės taip pat yra pasirašęs sutartį su AB „Swedbank“, pagal ją verslui kredituoti bus skirta 359 mln. litų (104 mln. eurų) fondo ir bankų lėšų.

„Tai reiškia didžiausios verslo finansavimo priemonės pradžią. Pagal „didžiųjų kreditų“ liniją verslui iš viso bus prieinama daugiau kaip 1 mlrd. litų. Džiaugdamiesi, kad bendrų pastangų dėka verslas jau turi papildomų galimybių pasiskolinti, raginame bankus aktyviai teikti kreditus. Tikimės verslininkų iniciatyvos išnaudojant šią progą, nes dabar pats laikas ruoštis ekonomikos atsigavimui ir pasirengti konkuruoti tiek vietinėse, tiek užsienio rinkose“, – sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

SEB bankas paskolas eurais pagal Europos investicijų fondo projektą teiks Lietuvoje registruotoms ir ūkinę veiklą vykdančioms įmonėms. Numatyta, kad didžiausia suma vienai bendrovei gali siekti 5 mln. litų (1,5 mln. eurų). Pagal fondo nustatytus reikalavimus bendrovėse turi dirbti ne daugiau kaip 250 darbuotojų, o metų pajamos neturi viršyti 172,64 mln. litų (50 mln. eurų).

Šiaulių banko teikiami kreditai vienai įmonei negali viršyti 1,4 mln. litų (400 tūkst. eurų), jie gali būti nuo dvejų iki septynerių metų trukmės, įskaitant ir atidėjimo laikotarpį. Priklausomai nuo projekto atsiperkamumo kredito terminas gali būti ir iki dešimties metų. Kreditus Šiaulių bankas teikia ir litais, ir eurais.

www.vz.lt

Paskolas daugiabučių renovacijai teiks SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankas

Naująją daugiabučių renovavimo programą kredituos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankai. Jie teiks lengvatines paskolas programoje dalyvaujantiems gyventojams.

Finansinių tarpininkų atranką vykdęs Europos investicijų bankas (EIB) pristatė atrinktus kandidatus JESSICA kontroliuojančiojo fondo Investiciniam komitetui. Šis pritarė, jog lengvatinius kreditus gyventojams teiktų SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankai.

Galutinės sutartys su SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių banku bus pasirašytos artimiausiu metu, po derybų dėl finansavimo sąlygų. Tuomet atrankos procedūros bus baigtos galutinai, o bankams bus padalinta 30 milijonų eurų: pradinė suma, skirta kreditams. Jų metinės palūkanos sieks ne daugiau kaip 3 procentus.

EIB taip pat atliks papildomą dar dviejų bankų, panorusių teikti lengvatines paskolas, vertinimą. Iš viso finansinių tarpininkų atrankoje dalyvavo septynios institucijos.

„Atrankos procesai artėja prie pabaigos. Nepaisant to, kad jie dar nėra baigti, žmonės jau gali teikti paraiškas būsto renovavimui, nes pati programa jau veikia. Kelių daugiabučių gyventojai jau pareiškė norą joje dalyvauti“, – teigia aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Šiuo metu rengiami šeši investiciniai projektai būstui modernizuoti: trys iš jų – nauji, kiti trys – koreguojami pagal naujosios programos reikalavimus.

„Jaučiame visuomenės susidomėjimą, kuris palaipsniui didėja. Tikiuosi, jog vis daugiau žmonių supras renovacijos naudą ir norinčių gyventi šilčiau, pigiau bei patogiau daugės“, – sako Aplinkos ministerijos vadovas.

Socialiai remtiniems ir teisę į kompensacijas už šildymą turintiems asmenims bus kompensuojamos visos namo atnaujinimo išlaidos.

http://www.verslosavaite.lt

Siūloma lengvatinius kreditus skirti ne tik butų, bet ir kitų daugiabučio namo patalpų savininkams

Vyriausybė teikia Seimui Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas, kurios leistų sėkmingiau įgyvendinti Daugiabučių namų modernizavimo programą.

Siekiant sudaryti kuo palankesnes galimybes senų daugiabučių namų patalpų savininkams modernizuoti šiuos namus, siūloma patikslinti minėto įstatymo nuostatas dėl valstybės paramos teikimo.

Pagal dabar galiojančias nuostatas, modernizuojant daugiabučius namus valstybės parama neteikiama kitų (negyvenamųjų) patalpų, kurios dažniausiai naudojamos smulkiam ir vidutiniam verslui, savininkams. Tai sukelia kliūčių įgyvendinant Daugiabučių namų modernizavimo programą. Todėl siūloma nustatyti, kad valstybės parama suteikiant lengvatinius kreditus gali būti skiriama ne tik butų, bet ir kitų daugiabučio namo patalpų savininkams.

Taip pat siūloma patikslinti valstybės paramos kompensuojant ne mažiau kaip 50 proc. išlaidų modernizavimo projektui parengti bei statybos techninei priežiūrai vykdyti ir 15 proc. investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, teikimo sąlygas. Parengtos pataisos numato, kad ši parama bus teikiama butų savininkams – fiziniams asmenims ir savivaldybėms, nuosavybės ar patikėjimo teise valdančioms gyvenamąsias patalpas (socialiniam būstui).

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad teikiant valstybės paramą nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims apmokamos ne tik modernizavimo projekto parengimo išlaidos, kredito draudimo įmoka, lengvatinis kreditas bei palūkanos, bet ir statybos techninės priežiūros išlaidos.

www.lrytas.lt

Neišsimokančių būsto paskolų gretos gausėja lėčiau

Pasirodant šalies ekonomikos atsigavimo ženklams, būsto paskolas draudžianti valstybės bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ teigia fiksuojanti mažėjantį pagalbos besikreipiančių klientų skaičių ir skaičiuojanti dešimčia kartų didesnį pelną. Tuo tarpu finansų analitikas Stasys Jakeliūnas įsitikinęs: virš bendrovės jau kabo 200 mln. Lt klientų skolų, rašo alfa.lt.
Šiuo metu „Būsto paskolų draudimas“ (BPD) yra apdrausti 47.000 būsto kreditų, iš kurių 1.110 – nuo gegužės bendrovei tenka padengti.
„Pastaruoju metu nemokių kreditų ėmėjų skaičius smarkiai mažėja – jei seniau per savaitę tokių būdavo 56, tai šiandien jau tik 21. Iš pradžių tų klientų skaičius buvo didesnis, nes vyko derybos su bankais, buvo derinamos sutartys, todėl mes gavome per tuos kelis mėnesius susikaupusius žmones. Atėjus šildymo sezonui, galbūt jų vėl padaugės“, – pasakoja Gitana Griškienė, įmonės direktorė.
Anot jos, ši tendencija tęsiasi jau kelis mėnesius – liepą buvo pasiektas pikas, o nuo tada pagalbos besikreipiančių skaičius tik mažėjo, tačiau kartu smuko ir naujų klientų skaičius: „Bankų suteiktų kreditų gerokai sumažėjo, taip pat ir mes sugriežtinome sąlygas“.

www.vz.lt

Nordea pradeda platinti su žaliavų bendrovėmis susietas obligacijas

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės “Nordea” skyrius “Nordea Bank Lietuva” pradeda platinti obligacijų emisijas, susietas su 10 tarptautinių bendrovių, dirbančių naftos, energetikos ir metalų sektoriuose. Emisijos “Žaliavų bendrovės” yra dviejų rūšių: “Basic” ir “Extra”.

“2008 metų pabaigoje dėl finansų krizės smarkiai sumažėjo žaliavų kainos. Šiuo metu makroekonominiai rodikliai gerėja kartu auga ir pramonės produkcijos gamyba bei valstybinės investicijos į infrastruktūrą – palaipsniui didėja žaliavų paklausa. Tikėtina, kad ateityje pasiūla nespės taip augti, o žaliavų kainos kils”, – sakė “Nordea Bank Lietuva” Investavimo produktų projektų vadovas Modestas Plakys.

“Žaliavų bendrovių” indeksas yra susietas su 10 tarptautinių bendrovių akcijomis. Atsižvelgdami į “Standard&Poors” analizę ir savo stebėjimus, bendroves atrinko ir indeksą sudarė “Nordea Equities Finland” analitikai. Indeksą lygiomis dalimis sudaro “Anglo American”, “Barrick Gold corporation”, “Gazprom”, “Newmont Mining”, “Outokumpu”, “Petrobras”, “PetroChina”, “Rio Tinto”, “StatoilHydro” ir “Transocean”.

Pasak M. Plakio, investavimas į šias obligacijas – efektyvus būdas išnaudoti naftos, energijos ir metalų rinkos potencialą bei diversifikuoti savo portfelį, netiesiogiai investuojant į bendroves, veikiančias skirtingos pasaulio dalyse. “Žaliavų bendrovių”obligacijos su garantija yra saugi investicija – po penkerių metų bankas “Basic” obligacijoms suteikia nominalią (100 proc.) kapitalo apsaugą, net jei indekso vertė sumažėja.

“Žaliavų bendrovių Basic “obligacijų įsigijimo kaina svyruoja ir siekia apie 100 proc. pradinės obligacijos vertės, “Žaliavų bendrovių Extra” kaina – apie 110 proc. pradinės vertės. Abiejų rūšių obligacijų terminas – 5 metai. Pasibaigus obligacijos terminui “Basic” turėtojas uždirbs iki 70 proc. indekso prieaugio, o “Extra” – iki 135 proc. indekso prieaugio. Jei indekso vertė sumažės per obligacijos gyvavimo terminą, abiejų obligacijų emisijų pirkėjai atgaus investuotą pradinę sumą, tačiau “Extra” obligacijų pirkėjai neteks apie 10 proc. investicijų – tai yra sumokėtos rizikos priemokos dalies. Minimali investavimo suma tik eurais – 1000 eurų.

Obligacijų įsigijimas truks iki spalio 29 dienos. Išpirkimas – 2014 metų spalio 30 dieną. Obligacijas taip pat bus galima parduoti anksčiau nei po 5 metų antrinėje rinkoje. Obligacijų galima įsigyti visuose “Nordea Bank Lietuva” klientų aptarnavimo padaliniuose.

www.verslobanga.lt

Free T-Mobile Phones on Sale | Thanks to CD Rates, Best New Business and Registry Software