Vos internete įsikūrus tinklalapiui, leidžiančiam palyginti greitųjų kreditų įmonių siūlomų paslaugų kainas, kelios bendrovės panoro nedalyvauti šioje paieškoje. Kol puslapio kūrėjai apgailestauja, jog negali pateikti objektyvaus vaizdo, greitųjų kreditų įmonės teigia konkuruojančios ne vien kaina.
Greitojo vartojimo kreditai – trumpalaikės paskolos nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų su didesnėmis nei bankų siūlomų paskolų palūkanomis – pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai populiarėja. Jei iki 2008 metų šalyje veikė vos dvi šią paslaugą siūlančios bendrovės, tai šiuo metu jų yra per 30.
„Žmogui, nusprendusiam pasinaudoti šių įmonių paslaugomis, tapo keblu išsirinkti jam priimtiniausią variantą. Norėdami padėti žmonėms priimti racionaliausią sprendimą surinkome beveik visų įmonių greitųjų kreditų kainas ir suteikiame galimybę jas lengvai palyginti – taip ir gimė svetainė PigiausiasKreditas.lt“, – sakė tinklalapį sukūrusios jaunų interneto technologijų specialistų komandos Noomp.com vadovas Andrius Selskas. Jis vylėsi, jog prieš mėnesį startavęs tinklalapis ne tik padės vartotojams išsirinkti pigiausią variantą, bet ir paskatins įmones peržiūrėti savo kainodarą.
Tiesa, iš įmonių entuziastai sulaukė daugiau skundų, nei sveikinimų. „Tik startavus šiam projektui, apie jį nusprendėme informuoti įmones, teikiančias greituosius kreditus. Sulaukėme skirtingų reakcijų: vienų įmonių atstovai džiaugėsi, jog tokia svetainė pagaliau atsirado, kiti piktinosi, kodėl informacija apie jų kreditų kainas yra pateikiama PigiausiasKreditas.lt. Greičiausiai dėl to, kad šių įmonių kreditų kainos buvo aukštesnės nei jų konkurentų“, – teigė A.Selskas.
Įmonių neįspėjo
Šešios įmonės tinklalapio kūrėjų pareikalavo išimti informaciją apie jų teikiamų paslaugų kainas.
Viena šių įmonių, „Skubus kreditas“, taip nusprendė dėl to, kad nebuvo informuota apie ketinimą skelbti jų siūlomų paslaugų kainas kitame tinklalapyje.
„Jie pasielgė labai negražiai, todėl buvo principo reikalas atsisakyti. Jie savavališkai paėmė visą informaciją, visiškai nieko neinformavę, per dvi paras užregistravo tą domeną, paros bėgyje sukėlė visą informaciją su įmonių paslaugų kainomis ir paleido tą projektą. Tai buvo labai gražiai paprašyta, kad arba jūs pateikiate raštišką užklausą skelbti mūsų informaciją, arba jūs pašalinate informaciją apie mūsų įmonę iš savo šito portalo, kadangi jūs ją paėmėt visiškai neteisėtai“, – 15min.lt teigė „Skubus kreditas“ paslaugas teikiančios bendrovės „Argentum Lucrum“ direktorė Beata Suckel.
Jos teigimu, jei informacija jų tinklalapyje yra viešai prieinama, tai dar nereiškia, kad ją galima retransliuoti kitais kanalais. „Mūsų svetainėje yra įkeltas sakinys, kuris informuoja apie tai, kad visa informacija, kuri yra patalpinta mūsų interneto svetainėje, yra mūsų įmonės nuosavybė ir be mūsų įmonės raštiško leidimo negalima jos kopijuoti“, – pabrėžė B.Suckel.
Kitos bendrovės „Lengvas kreditas“ direktorius Kęstutis Grigalius teigė, jog tikslo būti paieškos sistemoje neturi, nes ir nesireklamuoja kaip pigiausias paslaugas teikianti bendrovė. „Nesakau, kad mūsų paslaugos kažkuo pranašesnės ar nepranašesnės. Tiesiog klientui galbūt ne viską lemia kaina“, – sakė K.Grigalius. Tiesa, vėliau ši bendrovė pakeitė nuomonę ir paprašė būti grąžinta į PigiausiasKreditas.lt paieškos sistemą.
Kaina ne svarbiausia?
Daugiau nei pusę greitojo vartojimo kreditų įmonių vienijančios Greitojo vartojimo kreditų asociacijos (GVKA) direktorė Kristina Nemaniūtė teigia, jog kol kas nebuvo atlikti išsamūs tyrimai, kas lemia vartotojų sprendimą rinktis vieną ar kitą šias paslaugas teikiančią įmonę. Anot jos, pastebima, jog kaina vartotojams yra svarbi, tačiau ne visuomet yra lemiamas kriterijus.
Iniciatyvą sukurti tinklalapį, kuriame lyginamos kreditų kainos, K.Nemaniūtė vertino teigiamai, kadangi tai skatina konkurenciją tarp įmonių. „Tačiau itin svarbu, jog tokia informacija neklaidintų vartotojų. Šiuo metu (PigiausiasKreditas.lt) pastebimas kriterijų neapibrėžtumas, lyginimo netikslumų. Būtent dėl šios priežasties bendrovės ir pareikalavo nelyginti jų duomenų su kitomis“, – teigė asociacijos direktorė.
Anot jos, GVKA principai yra skaidrumas, sąžiningumas bei efektyvumas vystant ir plėtojant veiklą. Todėl asociacijos nariai siekia ne tik klientus aptarnauti greitai, bet ir užsitikrinti, jog klientas galės paskolą grąžinti. Vienas asociacijos nariams taikomų kriterijų – tikrinti kliento mokumą. „Šiuo metu atmetama nuo 30 iki 60 procentų prašymų gauti greitąjį vartojimo kreditą. Taip nariai siekia ne tik apsaugoti vartotoją nuo dar didesnių finansinių įsipareigojimų, bet ir mažinti pradelstų įsiskolinimų skaičių“, – aiškino K.Nemaniūtė.
Šiuo metu greitus ir mažų sumų kreditus teikiančioms bendrovėms nėra taikomas joks specialus teisinis reguliavimas, netaikoma priežiūra ar kontrolė. Visa tai numatoma įvesti priėmus Vartojimo kreditų įstatymą, kurio projektas yra pateiktas Seimui.
Teisiškai nereguliuoja
Šiuo projektu siekiama užtikrinti aukštesnę vartotojų teisių apsaugą bei aiškiai nustatyti kreditoriaus pareigą vertinti vartotojo mokumą. Taip pat numatoma sudaryti viešą kreditorių sąrašą, į kurį neįtrauktos įmonės neturėtų teisės teikti vartojimo kreditų. Projekte taip pat siūloma sukurti standartinę vartojimo kredito sutartį, kurioje būtų aiškiai pateikiama informacija apie kredito dydį, palūkanų normą, bendrą vartojimo kredito kainą vartotojui, papildomus mokesčius ir t.t.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) viliasi, jog tai leis vartotojams lengviau palyginti skirtingų kreditorių teikiamų paslaugų kainas.
„Kreditai, kuriuos teikia ne bankai, yra brangesni, už sutarties pažeidimus taikomos didelės baudos ir nemaži delspinigiai, vartotojui aiškiai ir matomai nepateikiama informacija apie visus taikomus mokesčius – sutartys dažnai būna ilgos ir sudėtingos, o visi vartotojui taikomi mokesčiai nėra aiškiai išdėstyti vienoje vietoje. Dažnai pasitaiko, jog tokiais atvejais neįvertinamas vartotojo mokumas“, – 15min.lt komentavo VVTAT Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis.
GVKA direktorė teigė, jog siūlomas įstatymas asociacijos nariams yra didžiąja dalimi priimtinas. „Sutinkame, kad vartojimo kreditų kontrolė turėtų būti griežtesnė, tačiau abejojame, ar toks direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę yra gerai apgalvotas. Europos Sąjungos teisę perkeliant į Lietuvos nacionalinę teisę sistemoje trūksta galimybių tinkamai atsižvelgti į Lietuvos visuomenės interesus. Nebuvo atlikti jokie tyrimai, konstatuojantys, jog sprendimas įstatymo projekte nenumatyti žemutinės kredito ribos, nepaisant to, kad direktyvoje minėta žemutinė riba yra numatyta (ji siekia 200 eurų, arba 690 Lt), pateisina vartotojų lūkesčius. Be to, GVKA nariai kelia klausimą, ar toks griežtas sprendimas neužkerta kelio verslo plėtrai. Bet kokiu atveju veiklos reglamentavimas padeda išvengti nesusipratimų, aiškiai nustato vartotojo ir bendrovės santykius, įsipareigojimus“, – sakė K.Nemaniūtė.
Šiais metais VVTAT yra gavusi 68 vartotojų skundus dėl finansinių paslaugų, iš jų 11 skundų yra dėl kreditų, kuriuos išdavė ne komerciniai bankai (nedidelių sumų kreditai, trumpalaikiai kreditai, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys).
www.15min.lt
Posted in 
Tags: 
