Archive for the ‘nemokamas kreditas’ Category

General Financing sieks pakeisti LR valstybinio patentų biuro sprendimą dėl BigBank prekių ženklo

Prancūzijos banko “Societe Generale” grupei priklausanti finansų įstaiga “General Financing”, valdanti prekės ženklą “Kreditas 123″ ir teikianti mažmeninio lizingo paslaugas bei vartojimo kreditus, Vilniaus apygardos teismui apskundė LR valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimą dėl “BigBank” prekių ženklo “BigBank greičiausias kelias iki pinigų” registracijos palikimo galiojančia, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Bendrovė sieks, kad šis sprendimas būtų pakeistas.

Pasak finansų įstaigos “General Financing” generalinio direktoriaus Konstantino Balakino, “BigBank” prekių ženklo dalyje “Greičiausias kelias iki pinigų” glūdi neteisinga, apgaulinga informacija, dėl to šis prekių ženklas gali suklaidinti visuomenę. “Klaidingo prekių ženklo registracija turi būti pripažintina negaliojančia,” – teigia K. Balakinas.

Anot K.Balakino, LR valstybinis patentų biuras, svarstydamas “General Financing” prašymą sustabdyti klaidinančio prekės ženklo registracijos galiojimą, objektyviai neišnagrinėjo pateiktų įrodymų bei neįvertino argumentų. Netinkamai buvo įvertinta, kiek “BigBank greičiausias kelias iki pinigų” prekių ženklas atitinka prekių ženklams keliamus reikalavimus, nepagrįstai nustatyta, jog nėra galimybės suklaidinti visuomenę dėl šiuo ženklu žymimų paslaugų kokybės. Nebuvo atsižvelgta į įrodymus, kaip vidutinis Lietuvos vartotojas supranta “BigBank” prekių ženkle esančią informaciją.

“General Financing” generalinio direktoriaus nuomone, Lietuvos valstybinis patentų biuras nevertino “BigBank” prekių ženklo dalyje “Greičiausias kelias iki pinigų” esančios informacijos klaidingumo, taip pat nevertino šio ženklo santykyje su paslaugomis, kurioms žymėti jis registruotas. LR valstybinis patentų biuras neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė išnagrinėti ir įvertinti “General Financing” pateiktų įrodymų. “BigBank” prekių ženklas “BigBank greičiausias kelias iki pinigų” klaidina visuomenę dėl paslaugų, kurioms žymėti jis registruotas, kokybės taip pat dėl to, jog nurodo neegzistuojančias paslaugų savybes”, – įsitikinęs K.Balakinas.

“General Financing” sieks, kad Vilniaus apygardos teismas panaikintų LR valstybinio patentų biuro sprendimą ir “BigBank” prekių ženklo “BigBank greičiausias kelias iki pinigų” registraciją pripažintų negaliojančia.

http://www.verslobanga.lt

Valstybinis patentų biuras: Bigbank prekių ženklo registracija lieka galioti

Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius (toliau – VPB) atmetė bendrovių – UAB “General Financing” (prekės ženklas “Kreditas 123″) ir UAB “MCB Finance” (prekės ženklas “Credit24″) protestus dėl BIGBANK AS priklausančio prekių ženklo “BIGBANK greičiausias kelias iki pinigų” registracijos. BIGBANK AS prekių ženklo registracija palikta galioti.

VPB pateiktais protestais buvo prašoma pripažinti negaliojančia prekių ženklo “BIGBANK greičiausias kelias iki pinigų” registraciją Nr. 56877. Protestai buvo grindžiami tuo, kad BIGBANK prekių ženklas yra klaidinantis: jame esantis žodis “greičiausias” sudaro įspūdį, kad šiuo prekių ženklu pažymėta paslauga yra greičiausia, o kiti rinkos dalyviai tokią paslaugą teikia ne taip greitai. VPB nusprendė, kad prekių ženklas “BIGBANK greičiausias kelias iki pinigų” visuomenės neklaidina.

VPB nurodė, kad prekių ženklas “BIGBANK greičiausias kelias iki pinigų” yra skirtas banko teikiamoms paslaugoms apibūdinti, tačiau jame nėra kalbama apie konkrečias paskolas, jų suteikimo sąlygas, terminus, dydį ar kitas savybes. VPB taip pat patvirtino, kad prekių ženklas “BIGBANK greičiausias kelias iki pinigų” yra metafora ir suprantamas perkeltine prasme. Tai, beje, patvirtino ne tik VPB, bet ir Lietuvių kalbos institutas bei apklausos, kurias atliko TNS Gallup ir pats bankas.

“Mes manome, kad Lietuvos vartotojai yra mąstantys ir protingi, todėl metaforiškai pateikiamą informaciją suvokia netiesiogiai. Šį prekių ženklą mes jau seniai naudojame ir kitose šalyse ir dėl to niekada nekilo jokių ginčų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad metaforas savo prekių ženkluose ir reklaminiuose šūkiuose naudoja nemažai žinomų tarptautinių ir Lietuvos bendrovių. Pavyzdžiui, mums visiems puikiai žinomas tarptautinių gaiviųjų gėrimų gamintojo šūkis, raginantis jų gėrimu mėgautis visada. VPB dar kartą patvirtino, kad tokie ženklai ir šūkiai yra naudotini”,- teigė BIGBANK AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.

Prekių ženklas “BIGBANK greičiausias kelias iki pinigų” yra dalis Europos Sąjungoje registruoto BIGBANK prekių ženklo.

BIGBANK AS yra vienas didžiausių bankų Baltijos šalyse, besispecializuojantis išskirtinai kreditų ir indėlių fiziniams asmenims rinkoje. 2009 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje BIGBANK aktyvai sudarė 2,9 mlrd. EEK (~0,64 mlrd. LTL), o grynasis BIGBANK grupės pelnas trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo 37,8 mln. EEK (~8,3 mln. LTL). 2009 metų pabaigoje BIGBANK turėjo 28 klientų aptarnavimo skyrius Baltijos šalyse ir Suomijoje: 10 skyrių veikė Estijoje, 10 – Lietuvoje, 7 – Latvijoje ir vienas Suomijoje. Iš viso grupėje dirbo 392 darbuotojai: 167 – Estijoje, 154 – Latvijoje, 69 – Lietuvoje, 2 – Suomijoje. Vokietijoje BIGBANK siūlo terminuotuosius indėlius kaip tarptautinę (“cross-border”) paslaugą.

BIGBANK AS filialas Lietuvoje savo veiklą pradėjo 2007 m. rugsėjo mėnesį. Šiandien BIGBANK Lietuvoje turi 10 klientų aptarnavimo skyrių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Mažeikiuose.

http://www.verslosavaite.lt

„Creditinfo“: gruodį įmonės padengė 153 mln. litų pradelstų įsiskolinimų

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, praėjusių metų gruodį įmonių pradelsti įsiskolinimai buvo mažesni nei 12 mėnesių vidurkis – skolų portfelis padidėjo 140 mln. litų, kuomet vidutiniškai 2009-aisiais kas mėnesį augdavo po 180 mln. litų.

Gruodį verslas iš viso turėjo 3 mlrd. litų pradelstų įsiskolinimų.

Taip pat praėjusių metų paskutinį mėnesį įmonės padengė virš 153 mln. litų, tai rekordinis skaičius, palyginus su praėjusių 12 mėnesių vidutiniškai padengiama suma, kuri siekė 100 mln. litų.

„Įmonių, nepajėgiančių vykdyti finansinių įsipareigojimų, skaičius gruodį buvo vienas žemiausių ir mažesnis nei praėjusių metų vidurkis. Jei vidutiniškai kiekvieną mėnesį skolininkų gretos pasipildydavo 12 proc., tai baigiantis metams šis rodiklis tesiekė 5 proc.

Be to, gruodį užfiksuotas ir didžiausias per praėjusius metus išregistruotų įmonių turto areštų skaičius“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

Pasak A. Buemann, paskutinis metų mėnuo įprastai išsiskiria tuo, kad įmonės stengiasi padengti kuo daugiau pradelstų įsiskolinimų, ypač aktyvus šiuo atžvilgiu buvo tarpšventinis periodas.
„Creditinfo“ duomenimis, praėjusių metų gruodį sparčiausiai įmonių pradelsti įsiskolinimai augo komunalinių paslaugų bendrovėms.

Nežymiai didėjo finansų įstaigoms, telekomunikacijų bendrovėms, o kitiems ekonomikoms sektoriams – mažėjo.

Rizikingiausiais sektoriais, kuriems per artimiausius 12 mėnesių prognozuojama aukšta tikimybė nevykdyti įsipareigojimų, ir toliau išlieka pramonė, prekyba, statyba, transportas ir viešbučiai bei restoranai. Į žemos rizikos grupę patenka žemės ūkio, energetikos, telekomunikacijų ir įvairių paslaugų srityse veiklą vykdančios įmonės.

Gruodį daugiausiai pradelstų skolų buvo tarp rizikingų sektorių – statybos, nekilnojamo turto, prekybos, transporto ir pramonės – įmonių, o mažiausiai – tarp finansinio tarpininkavimo, draudimo, telekomunikacijų, žemės ūkio bei energetikos ir komunalinių ūkių bendrovių.

http://www.vz.lt

Greitųjų kreditų bendrovės turės pasiaiškinti dėl vartotojų klaidinimo prisidengiant banko vardu

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo Lietuvos vartojimo kredito asociacijos (LVKA) kreipimąsi dėl neteisėto žodžio „bankas“ vartojimo kai kurių greituosius kreditus teikiančių įmonių pavadinimuose.
VVTAT, vadovaudamasi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu, kreipėsi į UAB „Paskola šiandien“ (centobankas.lt), UAB „Minibank“ (minibank.lt), UAB „Dolce bankas“ (dolcebankas.lt) ir paprašė pateikti motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus dėl žodžio „bankas“ vartojimo, teigiama pranešime spaudai.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, įvertinusi LVKA išdėstytas aplinkybes bei manydama, kad analizuojami minėtų įmonių veiksmai gali turėti klaidinamos reklamos požymių, perdavė šį klausimą nagrinėti Konkurencijos tarybai, kuri yra atsakinga už Nesąžiningos veiklos vartotojams draudimo įstatymo įgyvendinimą, kai nesąžiningai komercinė veikla pasireiškia per reklamą.
LVKA, skatinanti atsakingo skolinimo praktiką vartojimo kreditų sektoriuje, yra įsitikinusi, kad greitųjų kreditų bendrovės klaidina vartotojus bei piktnaudžiauja jų pasitikėjimu. Asociacija siekia, kad būtų sugriežtinta reikalavimo, draudžiančio vartoti žodį „bankas“ juridinių asmenų, neveikiančių pagal Bankų įstatymą, pavadinimuose, kontrolė.
„Žodis „bankas“ neturi būti vartojamas ir prekės ženklų pavadinimuose, nes gali klaidinti vartotoją. Atsakingų institucijų nuomone, toks greitųjų kreditų įmonių elgesys, kai per apgaulingą reklamą siekiama pritraukti klientų, yra nesąžiningas. Be to, įstatymų pažeidimai mažina vartotojų pasitikėjimą visais vartojimo kreditų paslaugų rinkos dalyviais bei pačiomis finansinėmis paslaugomis“, – sako LVKA direktorius Pranciškus Gerulis.
Lietuvos bankas patvirtino, kad minėtos greituosius kreditus teikiančios įmonės pažeidžia Bankų įstatymą, pagal kurį vartoti žodį „bankas“ ar kitokius šio žodžio vedinius įmonės pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais išimtinę teisę turi tik pagal šį įstatymą veikiantys juridiniai asmenys, turintys banko licenciją.
Prieš mėnesį LVKA kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir Konkurencijos tarybą, prašydama pradėti tyrimą dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo bei Reklamos įstatymo pažeidimų ir iki jo pabaigos įpareigoti šias įmones sustabdyti žodžio „bankas“ naudojimą komercinėje veikloje. Taip pat uždrausti šioms įmonėms skleisti reklamą, kurioje naudojamas žodis „bankas“, nes joje neturi būti klaidinamos informacijos apie reklamos davėją, jo veiklą, pavadinimą, teisinę formą, licencijas.
Asociacija kreipėsi ir į Lietuvos reklamos biurą, kuris turėtų nustatyti, ar greitųjų kreditų įmonių skleidžiama reklama nepažeidžia Lietuvos reklamos etikos kodekso, kuriame nurodyta, jog reklama neturi sukelti painiavos dėl reklamuotojo tapatybės.

www.15min.lt

EIF ir SEB bankas pasirašė sutartį dėl pusės milijardo litų, skirtų kredituoti Lietuvos …

Europos investicijų fondas (EIF) ir didžiausias Lietuvoje SEB bankas penktadienį, spalio 30 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje kredituoti skiriama beveik 518 mln. litų (150 mln. eurų).

Tai pirmoji sutartis visoje Europoje, kurią EIF pasirašė įgyvendinant JEREMIE iniciatyvą. Be to, ši sutartis yra pirmoji, įgyvendinant naujai sukurtą šiuolaikinės finansų inžinerijos priemonę – pasidalintos rizikos paskoloms teikti, skirtą per nustatytą dviejų metų laikotarpį paskatinti bankus teikti paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui. Sutartis taip pat leis SEB bankui aktyviau teikti kreditus mažoms ir vidutinėms įmonėms Lietuvoje, siekiant spręsti dėl dabartinės krizės susidariusias problemas.

Pagal sutartį smulkiam ir vidutiniam verslui finansuoti skirtoms paskoloms skiriama 75 mln. eurų (beveik 259 mln. litų) suma, prie kurios tokia pat dalimi prisideda SEB bankas, taigi, visa sandorio suma – 150 mln. eurų (beveik 518 mln. litų).

Per ateinančius kelis mėnesius EIF numato sudaryti tris panašius sandorius su kitais Lietuvoje veikiančiais bankais, todėl smulkaus ir vidutinio verslo paskoloms skatinti iš viso bus skirta beveik 200 mln. eurų (virš 690 mln. litų). Šios sutartys yra vienos svarbiausių EIF veiklos sričių, administruojant pagal JEREMIE iniciatyvą įsteigtą Kontroliuojantįjį fondą, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Anot Europos investicijų fondo vadovo Richardas Pelly, „Tai ypatingos svarbos sandoris ir EIF, ir Lietuvai. Tai pirma tokio pobūdžio sutartis Europos Sąjungoje, kuri yra efektyvaus ir glaudaus bendradarbiavimo tarp Ūkio ir Finansų ministerijų, SEB banko ir EIF rezultatas, siekiant pagerinti finansavimo galimybes Lietuvos mažoms ir vidutinėms įmonėms“.

“Sutelkti SEB banko ir EIF resursai suteiks naujų papildomų galimybių kredituoti daugiau mažų ir vidutinių įmonių ir prisidėti prie jų plėtojamų projektų įgyvendinimo”, – sakė SEB banko prezidentas Raimondas Kvedaras.

Artimiausiu metu visoms šalims baigus derinti administravimo ir apskaitos procesus, Lietuvos įmonės galės teikti projektus paskoloms gauti.

Įgyvendinant finansinį instrumentą, skirtą pasidalintos rizikos paskoloms teikti (Funded Risk Sharing Instrument), teikiant paskolas labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, lygiomis dalimis panaudojamos Kontroliuojančiojo fondo ir Banko kapitalo lėšas. Šios bendros lėšos per dvejų metų laikotarpį bus skolinamos Lietuvos MVĮ, siekiant skatinti smulkaus ir vidutinio verslo sektorių ir visą ekonomiką. Šį produktą EIF sukūrė kaip priemonę spręsti susidariusiai kreditų krizei ir jį EIF įgyvendina keliose ES valstybėse narėse, tačiau viso šio darbo vaisiais pirmoji pasinaudos Lietuva.

Be to, per Kontroliuojantįjį fondą EIF Lietuvoje įgyvendina keletą kitų finansų inžinerijos priemonių, todėl per kelis ateinančius mėnesius tikimasi paskelbti daugiau naujienų.

Ši sutartis sudaroma užbaigus atvirą konkursą, kuriame dalyvavo 8 Lietuvoje veikiantys bankai. Keturi finansiniai tarpininkai buvo atrinkti atlikus išsamią analizę ir taikant nustatytus atrankos kriterijus, pasinaudojant Europos investicijų fondo 15 metų patirtimi teikiant finansinių garantijų produktus finansinėms institucijoms visoje Europoje.

www.traders.lt

Vartojimo kreditų verslą reguliuos įstatymas

Vyriausybės posėdyje trečiadienį bus svarstomas Lietuvos vartojimo kredito įstatymo projektas. Šio projekto rengime dalyvavusi Lietuvos vartojimo kredito asociacija (LVKA) tikisi, kad priimtas įstatymas ne tik įtvirtins vartojimo kredito teikimo sąlygas, kurių privalės laikytis visi šios rinkos dalyviai (bankai, lizingo bendrovės, vartojimo kreditus bei greituosius kreditus teikiančios įmonės), bet ir užtikrins griežtesnę vartojimo kreditų rinkos priežiūrą.
„Asociacijos nariai visuomet pasisakė už atsakingai teikiamas finansines paslaugas bei vartojimo kreditų paslaugų rinkos reglamentavimą, siekiant kuo labiau apsaugoti vartotojų teises. Priėmus Vartojimo kredito įstatymą, vartojimo kreditų teikimo sąlygos bus dar griežtesnės, todėl neprofesionalūs vartojimo kreditų rinkos dalyviai turės keisti darbo principus, nustatyti griežtas veiklos taisykles ir procedūras, paisyti atsakingo skolinimo principų, laikytis vartotojų teisių apsaugos reikalavimų arba palikti rinką“, – teigia Lietuvos vartojimo kredito asociacijos direktorius Pranciškus Gerulis.

Siekiant, kad rinkoje profesionaliai veiktų tik patikimi vartojimo kreditų davėjai, tinkamai valdantys savo verslo riziką, vertinantys klientų mokumą ir atsakingai skolinantys, šio įstatymo projekte numatytas išankstinis kreditorių registravimas.

Už vartojimo kreditų rinkos priežiūrą atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), prieš įtraukdama juos į viešąjį kredito davėjų sąrašą, tikrins, kaip kreditorius nustato klientų mokumą, t.y., ar atsižvelgia į klientų pajamas, turimus įsipareigojimus, ar yra sudaręs reikalingas sutartis dėl teisėto klientų asmens duomenų gavimo ir kitokio tvarkymo.

LVKA siūlymu į įstatymo projektą buvo įtraukta nuostata, kad tik po įrašymo į viešąjį kredito davėjų sąrašą kreditoriai įgytų teisę teikti vartojimo kredito paslaugas. Pagal šį sąrašą vartotojas galės pasitikrinti, ar jo pasirinkta bendrovė patikimai teikia paslaugas, laikosi atsakingo skolinimo principų, todėl bus apsaugotas nuo nesąžiningų vartojimo kreditų paslaugų teikėjų.

Rengiant šio įstatymo projektą, LVKA ypač buvo svarbu įtvirtini nuostatą dėl vartotojų mokumo vertinimo. Asociacija pasiūlė numatyti, kad kiekviena įmonė, teikianti kreditus, privalomai turėtų ir laikytųsi mokumo vertinimo taisyklių. Jos padės priimti labiau pagrįstus kreditavimo sprendimus, nes vertindamas mokumą kreditorius privalės įsitikinti, ar vartotojo finansinė padėtis leis jam laiku grąžinti kreditą. Tokiu būdu vartotojai bus apsaugoti nuo skolinimosi ne pagal jų finansines galimybes, bus užkirstas kelias persiskolinimui.

„Kliento mokumo vertinimas – vienas pagrindinių atsakingo skolinimo principų, kuriuos savo veikloje taikyti įstatymas įpareigos visus vartojimo kreditų rinkos dalyvius. Tuo tarpu LVKA nariai šių principų laikosi jau dabar. Kitas svarbus atsakingo skolinimo kriterijus – išsamios ir tikslios informacijos, susijusios su vartojimo kreditų paslaugomis teikimu vartotojams. Tik turėdami visą informaciją, jie galės atsakingiau ir atidžiau vertinti savo galimybes skolintis bei laiku grąžinti kreditą“, – sako P. Gerulis.

To pasiekti padės įstatymo projekto nuostatos, pagal kurias kreditoriai ne tik privalės pateikti išsamią informaciją apie vartojimo kreditą ir sutarties sąlygas, bet ir nurodyti bendrą vartojimo kredito kainą, t.y. visas išlaidas, įskaitant palūkanas, visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius bei išlaidas dėl papildomų paslaugų, už kurias vartotojas turės sumokėti.

Siekiant užtikrinti griežtesnę vartojimo kreditų rinkos priežiūrą, rengiant Vartojimo kredito įstatymo projektą, buvo atsižvelgta į LVKA pasiūlymą neišskirti greitųjų kreditų kaip atskiros vartojimo kredito rūšies ir netaikyti jiems mažesnių reikalavimų.

www.lrytas.lt

Už laiku neišskolintus verslo paramos pinigus Šiaulių ir Ūkio bankams gavo baudas

Ūkio ir Šiaulių bankams teks sumokėti baudas už mažų kreditų smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms neišskolinimą per nurodytą terminą. Ūkio viceministras Rimantas Žylius penktadienį pasirašė trišalius finansinių įsipareigojimų aktus tarp Ūkio ministerijos, bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) bei minėtų bankų, kuriuose numatytos šios baudos.

Abu šie bankai yra Ekonomikos skatinimo plano (ESP) kreditavimo instrumentų finansiniai tarpininkai ir iki rugpjūčio 15 d. turėjo išskolinti ESP priemonės „Maži kreditai – 1 etapas“ lėšas. Pagal šią priemonę smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms teikiamos apyvartinės ir investicinės paskolos iki 175 tūkst. litų.

„Siekiame, kad ESP priemonių lėšos kuo greičiau pasiektų verslą, todėl finansiniai tarpininkai įsipareigoja jas išdalinti per tam tikrą sutartyje numatytą laikotarpį, kitaip jiems skiriamos baudos. Pinigai verslui šiandien reikalingi kaip oras, ir valstybė, pasirinkusi finansinius tarpininkus Ekonomikos skatinimo plano instrumentų lėšoms skolinti, privalo užtikrinti jų įsipareigojimų vykdymą“, – teigia ūkio ministras Dainius Kreivys.

Pasak jo, tai vienas iš būdų paspartinti ir padidinti ESP išteklių prieinamumą verslui.

Šiaulių bankui skirta 49,719 tūkst. litų bauda, Ūkio – 83,528 tūkst. litų. Šie pinigai bus panaudoti per INVEGĄ teikiamoms valstybės garantijoms, o neišskolintas lėšas bankai turi išskolinti.

Pagal priemonę „Maži kreditai – 1 etapas“ Ūkio banko teikiamiems mažiems kreditams buvo skirta iki 10 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, Šiaulių banko – iki 8 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Ūkio bankas prie priemonės finansavimo prideda 25 proc. savo lėšų, Šiaulių bankas – 20 proc.

http://www.lrytas.lt

Kredito įstaigoms bus suteikta daugiau individualių garantijų

Finansų ir Ūkio ministerijos bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė trišalę sutartį dėl Garantijų fondo finansavimo. Remiantis sutartimi, Garantijų fondui skiriama 129 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, kurias administruos INVEGA.

Naujai įsteigtas Garantijų fondas kompensuos 80 procentų garantijų išmokų, išmokamų finansų įstaigoms už smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektų imamas paskolas. Gavusi išmokų kompensavimą, INVEGA kredito įstaigoms galės suteikti daugiau individualių garantijų. „Garantijos iki šiol yra viena sėkmingiausių Ekonomikos skatinimo plano finansavimo priemonių – jau išnaudota 72 proc. garantijų limito. Kadangi garantijos padeda pasiskolinti, be jų neveiktų kreditavimo priemonės, šiai priemonei buvo nuspręsta skirti daugiau pinigų. tai ir užtikrinome pasirašydami trišalę sutartį“, – sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

Kaip teigia ministras, Garantijų fondas – realūs pinigai, kuriais užtikrinama, kad INVEGA turės lėšų išmokėti kredito įstaigoms išmokas už SVV neįvykdytus įsipareigojimus, už kuriuos garantavo INVEGA. Be to, tikimasi, kad priemonė leis daugiau SVV įmonių pasinaudoti INVEGOS teikiamomis garantijomis

Per pirmus 8 š.m. mėnesius INVEGA garantijomis pasinaudojo daugiau nei pustrečio šimto smulkaus ir vidutinio verslo įmonių.
Garantijų fondas – paskutinė verslo finansavimo galimybių išplėtimo priemonė, kuria baigtas suformuoti Verslui skirtas finansavimo pritraukimo paketas. Jis apima: kreditavimą – per jį daugiau lėšų patenka į rinką investiciniams projektams finansuoti ir apyvartinėms lėšoms papildyti, palūkanų kompensavimą – dėl to paskolos tampa „pigesnės“, garantijas, kurios paskolas daro lengviau pasiekiamas verslui bei privačias investicijas į rizikingus, tačiau potencialius verslus.

http://www.verslosavaite.lt

Free T-Mobile Phones on Sale | Thanks to CD Rates, Best New Business and Registry Software