Archive for the ‘paskola telefonu’ Category

Greitųjų kreditų teikėjai skundžiasi šešėline paskolų rinka

Bankams sumažinus skolinimą, atsilaisvinusią rinką suskubę užimti greitųjų vartojimo kreditų teikėjai dabar patys priversti kovoti net tik tarpusavyje bet ir su augančia „šešėline paskolų rinka”.

Trumpalaikes paskolas SMS, telefonu ir internetu teikiančias bendroves vienijanti Lietuvos greitųjų vartojimo kreditų asociacija teigia, kad skelbimų tinklalapiuose yra siūloma skolintis gana dideles pinigų sumas už tai įkeičiant turtą.

„Tokie skelbimai, kaip: „paskolos nuo 25.000 Lt ir daugiau, įkeičiant nekilnojamą turtą” ar „ieškau paskolos, įkeisiu butą mieste ar automobilį bei mokėsiu sutartas palūkanas”, iš tiesų stebina. Didžiausia problema, jog ši paslauga – plinta – žmonės dėl susidariusios ekonominės situacijos griebiasi kraštutinumų”, – sako Kristina Nemaniūtė, asociacijos direktorė.

Asociacijos duomenimis, tarp kreditoriaus ir paskolos gavėjo yra pasirašoma turto įkeitimo sutartis. Nesilaikant sutartyje numatytų įsipareigojimų, įkeistas turtas atitenka kreditoriui.

„Žmogus gali pasiskolinti 100.000 Lt sumą, įkeisti savo turtą, kurio vertė siekia 300.000 Lt, o neįvykdžius sutartyje numatytų įsipareigojimų, jį prarasti”, – tvirtina p. Nemaniūtė.

VŽ jau rašė, kad praėjusiais metais bankams apribojus skolinimą, vartojimo paskolų rinką pradėjo dalytis daugiau ar mažiau „greitų“ kreditų įmonės – jų išduodamos paskolos jau sudaro reikšmingą rinkos dalį, tad bankai suskubo sekti įkandin. Šiemet vartojimo paskolų rinkos augimo nelaukiama, tačiau galimas ir tolesnis persiskirstymas tarp rinkos dalyvių.

Bankai skundžiasi, kad greitųjų kreditų įmonių nekontroliuoja Lietuvos bankas ar kita institucija, o veikla iki šiol nėra licencijuojama.

www.vz.lt

„Creditinfo“: gruodį įmonės padengė 153 mln. litų pradelstų įsiskolinimų

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, praėjusių metų gruodį įmonių pradelsti įsiskolinimai buvo mažesni nei 12 mėnesių vidurkis – skolų portfelis padidėjo 140 mln. litų, kuomet vidutiniškai 2009-aisiais kas mėnesį augdavo po 180 mln. litų.

Gruodį verslas iš viso turėjo 3 mlrd. litų pradelstų įsiskolinimų.

Taip pat praėjusių metų paskutinį mėnesį įmonės padengė virš 153 mln. litų, tai rekordinis skaičius, palyginus su praėjusių 12 mėnesių vidutiniškai padengiama suma, kuri siekė 100 mln. litų.

„Įmonių, nepajėgiančių vykdyti finansinių įsipareigojimų, skaičius gruodį buvo vienas žemiausių ir mažesnis nei praėjusių metų vidurkis. Jei vidutiniškai kiekvieną mėnesį skolininkų gretos pasipildydavo 12 proc., tai baigiantis metams šis rodiklis tesiekė 5 proc.

Be to, gruodį užfiksuotas ir didžiausias per praėjusius metus išregistruotų įmonių turto areštų skaičius“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

Pasak A. Buemann, paskutinis metų mėnuo įprastai išsiskiria tuo, kad įmonės stengiasi padengti kuo daugiau pradelstų įsiskolinimų, ypač aktyvus šiuo atžvilgiu buvo tarpšventinis periodas.
„Creditinfo“ duomenimis, praėjusių metų gruodį sparčiausiai įmonių pradelsti įsiskolinimai augo komunalinių paslaugų bendrovėms.

Nežymiai didėjo finansų įstaigoms, telekomunikacijų bendrovėms, o kitiems ekonomikoms sektoriams – mažėjo.

Rizikingiausiais sektoriais, kuriems per artimiausius 12 mėnesių prognozuojama aukšta tikimybė nevykdyti įsipareigojimų, ir toliau išlieka pramonė, prekyba, statyba, transportas ir viešbučiai bei restoranai. Į žemos rizikos grupę patenka žemės ūkio, energetikos, telekomunikacijų ir įvairių paslaugų srityse veiklą vykdančios įmonės.

Gruodį daugiausiai pradelstų skolų buvo tarp rizikingų sektorių – statybos, nekilnojamo turto, prekybos, transporto ir pramonės – įmonių, o mažiausiai – tarp finansinio tarpininkavimo, draudimo, telekomunikacijų, žemės ūkio bei energetikos ir komunalinių ūkių bendrovių.

http://www.vz.lt

„Minibank“ konkurentų prašo kalbėti mandagiau

Lietuvos vartojimo kredito asociacijos (LVKA) šią savaitę paskelbtus teiginius dėl UAB „Minibank“ vykdomos skolinimo akcijos bendrovė vertina kaip neatsakingai pareikštus.

Per pastarąsias savaites buvo išplatinti keli pranešimai žiniasklaidai, kuriuose buvo perdėtai kritikuojamos kai kurios asociacijai nepriklausančios bendrovės, tarp jų ir UAB „Minibank“.
„Minibank“ gerbia asociacijos narius kaip vienos rinkos dalyvius, tačiau prašo atsakingiau ir pagarbiau pasisakyti apie kitų rinkos dalyvių veiklą. Tik atsakingai ir tolerantiškai vertinant verslo aplinką galima pozityvi šiandieninė ekonomika“, – mano „Minibank“ komercijos direktorius Jaunius Skierus.

UAB „Minibank“, paskelbdama akciją, kurios metu galima nemokėti palūkanų už penkias dienas, tiesiog pasiūlė visiems klientams pigesnes paslaugas, teigiama bendrovės pranešime spaudai.

„Vienas svarbiausių mūsų akcijos akcentų taip pat yra tai, kad klientas laiku gražintų pasiimtą paskolą, tokiu būdu išvengtų delspinigių mokėjimo, stengtųsi realiai vertinti savo finansines galimybes ir nepiktnaudžiautų skolinimusi.

Visa informacija apie akciją yra vieša ir visiems prieinama minibank.lt interneto svetainėje. Jokių kitų akcijos sąlygų nėra – reikia tik laiku grąžinti pasiskolintus pinigus“, – sako J. Skierus.

„Minibank“ atstovas tikina, jog akcijos metu, kaip ir anksčiau, visi klientai yra nuodugniai tikrinami ir tik atitikę kreditingumo reikalavimus gauna paskolą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad „Minibank“ skolina neatsakingai.

www.verslosavaite.lt

Premjerui užkliuvo greitosios paskolos

Andrius Kubilius siūlo Lietuvos bankui atidžiau stebėti greitųjų kreditų rinką ir neleisti gyventojams prasiskolinti. Tačiau valdžiai vertėtų pasirūpinti teisės aktų, mat dabartiniai įstatymai tokios atsakomybės nenumato.

Ragina imtis darbo

Vyriausybės vadovas tik dabar pastebėjo, kad šalyje nekontroliuojama greitųjų vartojimo kreditų įstaigų veikla. Jau kelerius metus lengvai prieinami pinigai masina vis daugiau gyventojų, jie brenda į skolas.

“Atsakingos institucijos, visų pirma, Lietuvos bankas, į tai turėtų žiūrėti ypač kruopščiai ir ieškoti efektyvių būdų, kaip kontroliuoti padėtį, neleisti žmonėms galbūt kartais ar neatsakingai, ar nematant kitų išeičių visiškai prasiskolinti”, – interviu Žinių radijui vakar sakė ministras pirmininkas.

Premjero patarėjas ryšiams su visuomene Ridas Jasiulionis dienraščiui paaiškino, kad A.Kubilius Lietuvos bankui kol kas jokių konkrečių pasiūlymų nepateikė, tik paragino imtis iniciatyvos ir sugalvoti būdų, kaip būtų galima kontroliuoti šiuo metu niekieno neprižiūrimą greitųjų kreditų rinką.

“Jei Lietuvos bankas manys, kad geriausias būdas tai padaryti yra nauji įstatymai ar pataisos, jis gali savo pasiūlymą pateikti mums, ir Vyriausybė tas pataisas inicijuos. Bet gal jie ras kitų būdų, kaip pažaboti tą augantį skolinimą žiauriomis sąlygomis? Gal užtektų švietėjiškos kampanijos?” – svarstė ministro pirmininko patarėjas.

Kratosi papildomo darbo

Tačiau Lietuvos bankas šios misijos kratosi ir papildomos veiklos imtis neketina. Vienintelis argumentas – įstatymai tokios prievolės bankui nenumato.

“Lietuvos bankas tiksliai vykdo visus įstatymus ir kitus teisės aktus. O pagal dabartinius teisės aktus Lietuvos bankas prižiūri tik kredito įstaigas – bankus ir kredito unijas. Bankui įstatymais nesuteikti įgaliojimai atlikti greitųjų kreditų teikėjų veiklos priežiūrą”, – kaip maldą išrėžė Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška.

Anot jo, paties premjero potvarkiu dar 2008 m. rugsėjį sudaryta darbo grupė (joje dalyvavo ir Finansų ministerijos bei Lietuvos banko atstovai), kuri parengė vartojimo kredito įstatymo projektą – į jį perkelti ES teisės aktų nuostatai. Šis teisės aktas, kaip siūlyta projekte, turėtų ne tik reglamentuoti įmonių, išduodančių greituosius kreditus, veiklą, bet būtų taikomas visiems asmenims, kurie suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu.

Įstatymas esą turėtų išspręsti minėtas problemas, tačiau jis dar nepriimtas, nors greitieji ir vartojimo kreditai šiuo metu dalijami itin plačiai. Projekte numatyta, kad kredito davėjus prižiūrės ir kontroliuos naujai įkurta tarnyba.

Silpna ir bankų priežiūra

Premjeras vakar taip pat buvo užsiminęs, kad viena iš priežasčių, kodėl Lietuva pateko į gilią recesiją, yra ta, kad per pastaruosius ketverius ar penkerius metus šalyje buvo beveik nekontroliuojamas paskolų gyventojams teikimas. Taigi kyla klausimas, ar tik neplanuojama sugriežtinti ir bankų ar bet jau paskolų sektoriaus priežiūros?

Premjero patarėjas patikino, kad A.Kubilius bankų omenyje neturėjo. “Ne ne, premjeras kalbėjo tik apie greitųjų kreditų bendroves”, – tvirtino R.Jasiulionis.

Tačiau paklaustas, ar iki krizės vykdyta bankų skolinimo politika, kai paskolos buvo dalijamos ypač lengvai, Vyriausybės vadovo nuomone, yra priimtina, premjero patarėjas pareiškė negalintis to vertinti.

Vilmantas Midvikis, Greitųjų kreditų asociacijos valdybos pirmininkas

Kontroliuoti galima bet ką. Tik klausimas, ar to reikia. Norėčiau išgirsti premjero argumentus, kodėl reikia kontroliuoti greitųjų kreditų bendroves. Bankai ir kredito unijos tai – socialiai jautrios institucijos. Jos surenka gyventojų indėlius ir juos perskolina. Dėl to ir turi būti griežčiau kontroliuojamos. O greitųjų vartojimo kreditų bendrovės skolina savo lėšas. Taigi tokios socialinės rizikos nėra. Mes vykdome veiklą kaip ir bet kuri kita bendrovė, mūsų veikla reglamentuojama įstatymais, Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais. Todėl, mano galva, papildomos priežiūros nereikia.

http://www.diena.lt

Greitųjų kreditų verslas klesti

Greitieji vartojimo kreditai – net ir sunkmečiu verslininkų dėmesio sulaukianti verslo niša.

Naujų rinkos dalyvių negąsdina ir maunamas įstatymų apynasris ar ekspertų perspėjimai gyventojams apie žvėriškas šių bendrovių palūkanas, ketvirtadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.

Registrų centras pastaraisiais mėnesiais mirga nuo įrašų apie naujai įsteigtas vartojimo kreditų bendroves. Jau dabar jų priskaičiuojama daugiau nei 20, o rinkos dalyviai sako, kad tai dar ne riba.

Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos pirmininkas, greitųjų paskolų įmonės „Ferratum“ direktorius Vilmantas Midvikis sako, kad erdvės veiklai yra iki 40–iai greitųjų kreditų bendrovių, tačiau pripažįsta, jog tuomet konkurencija kai kuriems rinkos dalyviams galėtų tapti nepakeliama.

Priešingai nei bankai, greitųjų kreditų bendrovės neskelbia paskolos palūkanų, o tik absoliutų grąžintinos sumos dydį ar palūkanas litais.

Greitųjų vartojimo kreditų asociacija neslepia, kad metines palūkanas tektų skaičiuoti šimtais procentų. Pavyzdžiui, vidutinio dydžio (apie 800 litų) paskolos maždaug 20 dienų metų palūkanos siektų 400 proc. Palyginkime: bankai vartojamąsias paskolas litais teikia už iki 20 proc., o eurais – iki 10 proc. siekiančias palūkanas.

Bankai nelinkę viešai vertinti greitųjų kreditų bendrovių ir jų kainodaros, tačiau leidžia suprasti, kad konkurencija su jomis vyksta.

http://www.15min.lt

Premjeras ragina Lietuvos banką atidžiau stebėti greitųjų kreditų rinką

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius mano, kad Lietuvos bankas turėtų atidžiau stebėti situaciją greitųjų kreditų rinkoje ir neleisti šalies gyventojams neatsakingai skolintis.
Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

„Atsakingos institucijos, pirmiausia Lietuvos bankas, turėtų žiūrėti kruopščiai ir ieškoti būdų, kaip kontroliuoti situaciją ir neleisti žmonėms kartais neatsakingai, kartais nematant kitų išeičių visiškai prasiskolinti“, – Žinių radijui ketvirtadienio rytą sakė A.Kubilius.

Viena iš priežasčių, kodėl Lietuva pateko į recesiją, A.Kubiliaus teigimu, yra ta, kad pastaruosius 4–5 metus paskolų gyventojams teikimas buvo beveik nekontroliuojamas.

Tai esą turėtų paskatinti atidžiai stebėti greitųjų kreditų teikimo situaciją. „Reikia tikrai nepasiduoti pagundai, kad skolinimasis yra lengvas dalykas, reikalai susitvarkys ir bus galima išplaukti“, – ragino premjeras.

http://www.15min.lt

Ūkio bankas atveria “Atviro kreditų fondo” paskolas

Ūkio bankas pasirašė pirmąsias kredito sutartis su bendrovėmis, kurioms skolinama pagal priemonę “Atviras kreditų fondas”.

Pirmąja įmone, kuri pagal priemonę “Atviras kreditų fondas” (AKF) pasiskolino 1,32 mln. Lt, tapo Panevėžio vaikiškų prekių pardavimo UAB “Vaikutis”.

Pasak Mindaugo Pašvensko, Ūkio banko Kredito tarnybos vadovo, įmonės, gavusioms paskolas iš AKF, turės galimybes ne tik gauti papildomų apyvartinių lėšų, bet ir kurti naujus investicinius projektus. “Paskolomis iš Atviro kreditų fondo Lietuvos verslininkai galės stabilizuoti finansinę padėtį įmonėse, imtis investicijų, kurios užtikrins jų verslo plėtrą ir padidins bendrovių konkurencingumą rinkoje”, – sako p. Pašvenskas.

Pagal priemonę AKF, smulkaus ir vidutinio verslo finansavimui skirta 100 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų, o vienai paskolai teikiama suma siekia iki 1,5 mln. Lt, arba 434.400 EUR. Per 12 mėnesių laikotarpį vienai įmonei gali būti skirti ne daugiau kaip du kreditai. Paskolos teikiamos ne ilgesniam kaip 72 mėnesių laikotarpiui.

Ūkio ministras Dainius Kreivys birželį kalbėjo, kad teikiant paramą pagal priemonę „Atviras kreditų fondas“, bankai nespręs, kam duoti lengvatinę paskolą, o bus tarpininkai, per kuriuos įmones pasieks pinigai.

Tačiau ne daugiau kaip 75% kredito sumos galės būti finansuojama „Atviro kreditų fondo“ lėšomis, o likusi suma – ne mažiau kaip 25% – bankų nuosavomis lėšomis. Per metus viena įmonė galės pretenduoti į 2 kreditus.

AKF lėšos bankams skolinamos jų suteiktų kreditų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. pabaigos. Už fondo paskolintas lėšas bankai INVEGOS fondui mokės 3 mėn. VILIBOR +0,1% palūkanas. Maksimali banko marža už suteikiamą kreditą – 3%.

http://vz.lt

Bankas siūlo saugesnius atsiskaitymus internetu

„Swedbank“ „Visa“ kreditinių kortelių naudotojai nuo šiol gali saugiau atsiskaityti už pirkinius ar bilietus į renginius, apmokėti kelionės išlaidas ar rezervuoti nakvynę viešbutyje internetu. „Swedbank“ mokėjimo kortelių naudotojams suteikia galimybę be papildomo mokesčio dalyvauti tarptautinėje saugaus atsiskaitymo internetu programoje „Verified by Visa“. Ši programa apsaugo kortelių naudotojus nuo neteisėto jų kortelės duomenų panaudojimo ir lėšų pasisavinimo iš kliento sąskaitos. Saugaus atsiskaitymo internetu technologiją visame pasaulyje yra įdiegusios beveik 350 tūkst. internetinių parduotuvių, Lietuvoje tokių parduotuvių šiuo metu yra apie pusė šimto.

„Swedbank“ Kasdieninės bankininkystės ir investavimo departamento direktoriaus Ramūno Straukos teigimu, elektroninė prekyba yra viena greičiausiai augančių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis sričių. Pastebima tendencija, kad Europos šalyse atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičius kasmet išauga apie 25 procentus. Lietuvoje kol kas tik apie 6 proc. gyventojų naudojasi pirkimo internetu paslauga, kai tuo tarpu Europos Sąjungos šalių vidurkis sudaro 32 proc.

„Dalis klientų vengia pirkti internetu, abejodami dėl šios paslaugos saugumo. Įdiegę apie 7 metus pasaulyje taikomą technologiją užtikriname, kad virtualioje erdvėje atsiskaitymai bus saugesni. Tikimės, kad turėdami galimybę pasirinkti saugesnius atsiskaitymus internetu, mūsų klientai teigiamai įvertins „Swedbank“ teikiamus privalumus ir virtualius pirkimus atliks dažniau nei iki šiol“, – sako R.Strauka.

Naudojantis saugaus atsiskaitymo internetu programa, pirkinys internetu gali būti apmokėtas tik įvedus papildomą kliento kortelei priskirtą slaptažodį. Šis slaptažodis, kaip ir PIN kodas, yra žinomas tik kortelės naudotojui, o interneto parduotuvė jo nemato ir negali sužinoti.

Papildomo slaptažodžio įvedimas yra įmanomas tik šioje programoje dalyvaujančiose internetinėse parduotuvėse. Jei internetinė parduotuvė dalyvauja programoje, joje nurodomas „Verified by Visa“ logotipas.

Norint prisijungti prie saugaus atsiskaitymo internetu programos tereikia joje užregistruoti kortelę „Swedbank“ Interneto banke. Šiuo metu paslauga teikiama „Visa“ kreditinių kortelių naudotojams, šiek tiek vėliau ji bus teikiama ir „MasterCard“ kortelių naudotojams bei verslo kortelių savininkams.

Per mėnesį, naudojantis „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis, atliekama apie 50 tūkstančių mokėjimų perkant internetu.

http://www.lrytas.lt

Lietuva tarptautinėse paskolų rinkose dar neblizga

Lietuvos finansinis patikimumas tarp vienodus ir netgi prastesnius kredito reitingus turinčių šalių rinkose vertinamas prasčiausiai – tokia yra neramumų Latvijoje kaina.
Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

„Verslo žinios“ rašo, kad, kita vertus, finansų rinkų dalyvių baimes dėl Lietuvos nemokumo atspindinčių šalies kredito rizikos apsikeitimo sandorių kaina toliau krinta ir yra mažiausia per metus.

Penkerių metų trukmės Lietuvos kredito rizikos apsikeitimo sandorių (angl. credit default swap, CDS) kaina nuo šiemet kovo pradžioje pasiektų aukštumų (848 punktų) nukrito beveik tris kartus ir atsidūrė žemiausiai nuo pernykščio spalio 3 dienos – 307 baziniai punktai. Tai reiškia, kad apdrausti 100 mln. eurų Lietuvos skolą kainuoja 3,07 mln. eurų per metus.

Tokia už draudimą nuo Lietuvos nemokumo mokama kaina tebėra šeštoji pagal dydį pasaulyje po Ukrainos, Argentinos, Venesuelos, Latvijos ir Islandijos, skelbia kredito informacijos grupė CMA.

Dabartinis Lietuvos CDS atspindi rinkos dalyvių lūkesčius, kad per penkerius metus tikimybė valstybei tapti nemokiai siekia beveik 20 procentų.

http://www.15min.lt

Kredito įstaigoms bus suteikta daugiau individualių garantijų

Finansų ir Ūkio ministerijos bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė trišalę sutartį dėl Garantijų fondo finansavimo. Remiantis sutartimi, Garantijų fondui skiriama 129 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, kurias administruos INVEGA.

Naujai įsteigtas Garantijų fondas kompensuos 80 procentų garantijų išmokų, išmokamų finansų įstaigoms už smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektų imamas paskolas. Gavusi išmokų kompensavimą, INVEGA kredito įstaigoms galės suteikti daugiau individualių garantijų. „Garantijos iki šiol yra viena sėkmingiausių Ekonomikos skatinimo plano finansavimo priemonių – jau išnaudota 72 proc. garantijų limito. Kadangi garantijos padeda pasiskolinti, be jų neveiktų kreditavimo priemonės, šiai priemonei buvo nuspręsta skirti daugiau pinigų. tai ir užtikrinome pasirašydami trišalę sutartį“, – sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

Kaip teigia ministras, Garantijų fondas – realūs pinigai, kuriais užtikrinama, kad INVEGA turės lėšų išmokėti kredito įstaigoms išmokas už SVV neįvykdytus įsipareigojimus, už kuriuos garantavo INVEGA. Be to, tikimasi, kad priemonė leis daugiau SVV įmonių pasinaudoti INVEGOS teikiamomis garantijomis

Per pirmus 8 š.m. mėnesius INVEGA garantijomis pasinaudojo daugiau nei pustrečio šimto smulkaus ir vidutinio verslo įmonių.
Garantijų fondas – paskutinė verslo finansavimo galimybių išplėtimo priemonė, kuria baigtas suformuoti Verslui skirtas finansavimo pritraukimo paketas. Jis apima: kreditavimą – per jį daugiau lėšų patenka į rinką investiciniams projektams finansuoti ir apyvartinėms lėšoms papildyti, palūkanų kompensavimą – dėl to paskolos tampa „pigesnės“, garantijas, kurios paskolas daro lengviau pasiekiamas verslui bei privačias investicijas į rizikingus, tačiau potencialius verslus.

http://www.verslosavaite.lt

Free T-Mobile Phones on Sale | Thanks to CD Rates, Best New Business and Registry Software