Archive for the ‘Paskolu fondas’ Category

Vilniaus universitete duris atvėrė „UniCredit Bank“ auditorija

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete oficialiai atidaryta moderni „UniCredit Bank“ auditorija profesoriui Alfonsui Žilėnui atminti“. Ši auditorija atnaujinta „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus lėšomis. Paramos suma – 35 tūkst. litų.
Atnaujintoje auditorijoje studentams sukurtos puikios mokymosi sąlygos – pastatyti nauji stalai ir suolai, sumontuota naujausia multimedijos įranga (projektorius, televizorius, kompiuteris, elektroninis ekranas).

Pasak „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus generalinio direktoriaus Gintaro Maželio, auditorijos įrengimas yra pirmasis bendradarbiavimo su Vilniaus universitetu projektas – ateityje bankas ketina ir toliau remti didžiausią, seniausią bei populiariausią šalies aukštąją mokyklą. Ekonomikos studijų rėmimas pasirinktas neatsitiktinai – šis fakultetas kasmet parengia gausų būrį ekonomistų, finansų, bankininkystės specialistų, kurie integruojasi į darbo rinką.

„Skirdami paramą Vilniaus universitetui, siekiame būti arčiau mokslo bendruomenės, nes verslas su mokslu tampriai susijęs. Taip pat norime prisidėti prie jaunų ir perspektyvių specialistų ugdymo, kurie galbūt ir papildys „UniCredit“ banko darbuotojų gretas. Tikiu, kad moderni mokymosi aplinka sukurs puikias sąlygas žinioms skleistis“, – sakė „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus vadovas.

70-ies metų jubiliejų šiemet švenčiančio Ekonomikos fakulteto dekanės prof. dr. Birutės Galinienės teigimu, privačių įmonių indėlis į universiteto modernizavimą yra sveikintinas. „Materiali parama yra labai svarbi, tačiau ne mažiau svarbus dvasinis ryšys – džiugu, kad mūsų fakultetą baigę absolventai nepamiršta Alma Mater ir visomis išgalėmis prisideda prie universiteto puoselėjimo“, – kalbėjo B. Galinienė.

Atnaujinta auditorija skirta pagerbti ekonomikos mokslų daktarą prof. Alfonsą Žilėną (1921–2005 m.). Vienas iškiliausių šalies ekonomikos ir finansų studijų tyrinėtojų Vilniaus universitete praleido svarbiausius gyvenimo metus. A. Žilėnas įnešė didelį indėlį į šalies finansų istorijos tyrinėjimus – parašė keletą svarbių monografijų apie pinigų sistemos funkcionavimą Lietuvoje. 1964–1990 m. profesorius vadovavo Finansų ir kredito katedrai, 1970–1979 m. buvo Finansų ir apskaitos (Ekonominės kibernetikos ir finansų) fakulteto dekanas, 1967–1982 m. – fakulteto Tarybos moksliniams laipsniams teikti pirmininkas, 1982–1987 m. – Lietuvos mokslinės ekonominės draugijos pirmininkas.

Parama švietimui ir mokslui – viena svarbiausių „UniCredit Bank“ Grupės krypčių. Bankas yra įkūręs specialų fondą universitetams ir gabiems ekonomikos ir finansų sričių studentams remti. Šiemet garbingą banko įsteigtą „Ugo Foscolo Europe“ stipendiją (25 tūkst. eurų) laimėjo lietuvė Audinga Baltrūnaitė, studijavusi Milano Bocconi universitete.

www.diena.lt

“Bigbank” siūlo finansinių patarimų svetainę

„Bigbank“ iniciatyva pradeda veikti finansinių patarimų svetainė skolupatarejas.lt. Joje į klausimus atsakinės banko darbuotojai, o konsultuotis kviečiami visi norintys.

Svetainėje skelbiami praktiniai ir teoriniai patarimai, kaip elgtis sumažėjus pajamoms ar praradus darbą. Analogiška svetainė prieš 4 mėnesius pradėjo veikti Estijoje, investicijos į Lietuvoje pradėjusį veikti tinklalapį neskelbiamos.

„Skolupatarejas.lt sukurta skatinti būtent atsakingą skolinimąsi ir padėti išspręsti su įsiskolinimu susijusias problemas“, – teigia Rolandas Norvilas, banko Lietuvos filialo vadovas.

Banko filialas Lietuvoje pradėjo veikti nuo 2007 m. rugsėjo.

www.verslobanga.lt

Makroekonominę ateitį geriausiai nuspėja „DnB Nord“ ir „Nordea“

Tiksliausias Lietuvos makroekonomines prognozes pastaraisiais metais pateikia „DnB Nord“ ir „Nordea“ bankų analitikai, o didesnę šalies rinkos dalį užimantiems bankams tai sekasi prasčiausiai, rodo portalo NTspekuliantai.lt atlikta 2007-2008 m. makroekonominių apžvalgų analizė.

Prognozių tikslumas vertintas pagal 3 rodiklius: bendrąjį vidaus produktą (BVP), infliaciją bei nedarbo lygį. Analizuotos 5 Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, Finansų ministerijos bei Lietuvos banko analitikų parengtos makroekonominės apžvalgos.

2007 m., dar neprasidėjus ekonominei krizei, tiksliausias ekonomines prognozes pateikė „DnB Nord“ ir Finansų ministerijos analitikų komandos. „DnB Nord“ pavyko pateikti labai artimas tikrovei prognozes dėl visų 3 tirtų rodiklių, Finansų ministerijai ne itin gerai pavyko prognozuoti BVP augimą – jos versija pasirodė pernelyg optimistinė.

2008 m. prognozuoti buvo kur kas sudėtingiau visiems, o arčiausiai tiesos buvo išdrįsusieji pateikti pesimistiškiausius scenarijus. Tarp tiksliausių išsiskyrė „DnB Nord“ bei „Nordea“ analitikai, blogiausiai nuspėti ateitį sekėsi Lietuvos bankinio sektoriaus lyderiams SEB bankui bei „Swedbank“. Visgi būsimo neigiamo BVP pokyčio nesugebėjo įžvelgti nė vienos įstaigos analitikai.

Portalo NTspekuliantai.lt vadovas Matas Macijauskas pabrėžia, kad šios analizės rezultatai – sąlyginiai. Pirmiausia dėl to, jog vertinti tik 3 makroekonominiai rodikliai – tie, kuriuos apžvelgia visi tirti bankai. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad bankai apžvalgas skelbia skirtingu metu, o kai kurie vėliau jas patikslina, todėl analitikų turimos informacijos lygis gali skirtis. Tiesa, „DnB Nord“ banko analitikai prognozes skelbia metų viduryje ir vėliau jų nebekeičia, priešingai nei dalis kitų bankų.

www.atn.lt

Latviai už skolintus pinigus moka 5 kartus pigiau nei Lietuva

Lietuvos Vyriausybė leidžia sau skolintis beveik penkiskart brangiau negu kaimynai latviai. Latvijai suteiktos Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos dydis siekia 600 mln. EUR, už ją reikia mokėti 2,23% metinių palūkanų. Lietuvai didesnes paskolas pradėti išsimokėti reikės tik nuo kitų metų, tačiau pinigų už jas turėsime pakloti kur kas daugiau negu kaimynai, skaičiuoja „Vilniaus diena“.

Už birželį, pavyzdžiui, išplatintą penkerių metų 500 mln. EUR dydžio obligacijų emisiją eurais turėsime mokėti net 9,375% metinių palūkanų.

Pasak Stasio Kropo, Lietuvos bankų asociacijos prezidento, “mokame tikrai per brangiai – kai valdžia skolinasi tokia kaina, visi kiti rodikliai, pavyzdžiui, pinigų rinkos, nustatomi pagal Vyriausybės vertybinius popierius, negali kristi nei indėlių, nei paskolų palūkanos”.

Finansų ministerija ir toliau kartoja, kad kol galime gauti pinigų tarptautinėse rinkose, nėra būtinybės skolintis iš TVF.

Tuo tarpu, anot p. Kropo, vargu ar galime pasigirti, kad pas mus daug geriau negu Latvijoje: mokesčiai didėja, tačiau skylė biudžete vis tiek platėja, Vyriausybė nesiryžta labiau mažinti išmokų, o skolų našta auga milžinišku tempu. Pono Kropo nuomone, jeigu Lietuva į TVF būtų kreipusis prieš pusmetį ar metus, šiandien šalies rizika būtų vertinama gerokai santūriau.

www.vz.lt

Swedbank teiks 500 mln. litų vertės finansavimą Sodrai

“Swedbank” laimėjo “Sodros” skelbtą 500 mln. litų bendros vertės kredito linijos konkursą. Finansavimo sutartys pasirašytos trečiadienį, birželio 23 dieną.

Kredito linijos sutartis tarp banko ir “Sodros” sudaroma vienerių metų laikotarpiui, su galimybe ją pratęsti dar metams – iki kitų metų birželio pabaigos. Suteiktas finansavimas bus skirtas valstybinio socialinio draudimo fondo lėšoms subalansuoti.

Per šių metų 5 mėnesius “Swedbank” naujų paskolų sutarčių verslui sudaryta už 1,227 mlrd. litų, paskolų būstui už 95,7 mln. litų, vartojamojo finansavimo produktų paskolų už 98,4 mln. litų.

www.verslobanga.lt

Pirmąją pasidalintos rizikos kreditavimo sutartį pagal EIF programą pasirašė Šiaulių bankas

Šią savaitę startavo bendrai Šiaulių banko ir Europos investicijų fondo (EIF) įgyvendinamas finansinis instrumentas, skirtas pasidalintos rizikos paskoloms teikti. Pirmąją kreditavimo sutartį Šiaulių bankas pasirašė su UAB “Delintra”.

“Esu tikras, kad netrukus atsiras daugiau įmonių, kurios galės naudotis šiuolaikiškomis integruotomis finansavimo formomis. Europos investicijų fondo ir Šiaulių banko pasidalijimas rizika klientams kuria palankią aplinką: jiems lengvėja paskolų našta, taikomos mažesnės paskolų palūkanos, efektyviau valdomos investicijos, išlaikomos darbo vietos. Visa tai gali būti rimtas šalies ekonomikos stabilizacijos ženklas”, – sakė Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas Donatas Savickas.

Beveik 700 tūkst. litų (200 tūkst. eurų) bendrovei “Delintra” suteiktas kreditas bus skirtas investicijoms ir apyvartinėms lėšoms papildyti. Pagal sutartį pusę išduoto kredito transporto bei tarptautinių pervežimų paslaugas teikiančiai įmonei finansuos Šiaulių bankas, tokia pat dalis lėšų bus skirta ir iš EIF per Kontroliuojantįjį fondą. Šis fondas buvo įsteigtas pagal JEREMIE iniciatyvą, siekiant padėti įmonėms gauti papildomų finansavimo šaltinių iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Pasak ūkio ministro patarėjo Daumanto Lapinsko, verslininkai gauna apyvartinių ir investicinių lėšų, kurios itin reikalingos įmonių plėtrai. “Atsitraukiant ekonominei krizei, ateina palankesnis metas vykdyti verslo plėtrą ir tuo reikia pasinaudoti. Tikiuosi, kad tokie lengvatiniai kreditai vis labiau bus prieinami kuo platesniam verslo įmonių ratui. Tai, jog pirmasis kreditas išduotas būtent transporto įmonei ypač džiugina, kadangi šis sektorius buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių per krizę”, – teigė D. Lapinskas.

Pagal Europos investicijų fondo ir Šiaulių banko pasirašytą bendradarbiavimo sutartį pasidalintos rizikos kreditų priemonėms skirta daugiau kaip 138 mln. litų (40 mln. eurų). Sandorio dėka Šiaulių bankas gali didinti skolinimo apimtis mažoms ir vidutinėms įmonėms. Joms kreditai gali būti suteikti litais arba eurais 2-7 m. laikotarpiui. Minimali kredito suma – 50 tūkst. eurų, maksimali – 400 tūkst. eurų.

Įgyvendindamas rizikos pasidalijimo priemonę, Šiaulių bankas grįžtančias paskolų lėšas toliau vėl investuos, t.y. panaudos naujoms smulkaus ir vidutinio verslo paskoloms išduoti. 2009 m. pabaigos duomenimis, 63 proc. viso Šiaulių banko paskolų portfelio sudarė paskolos smulkiam ir vidutiniam verslui.

Bendra pagal EIF administruojamas ES SF paramos priemones verslui lengvatinių kreditų forma prieinama suma iš viso siekia 1,02 milijardo litų (294 mln. eurų).

www.verslobanga.lt

Swedbank kartu su EIF smulkiam ir vidutiniam verslui žada paskolinti 359 mln. Lt

Europos investicijų fondas (EIF) ir „Swedbank“ penktadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje bus paskolinta 359 mln. Lt (104 mln. EUR).

EIF suteiks bankui „Swedbank“ 52 mln. EUR (175,6 mln. Lt), prie kurių tokia pat dalimi prisidės ir bankas.

„Šį pasidalintos rizikos paskolų instrumentą EIF sukūrė verslui kaip priemonę spręsti susidariusiai kreditų krizei. EIF tokią priemonę įgyvendina keliose ES valstybėse narėse, tačiau viso šio darbo vaisiais pirmoji pasinaudos Lietuva“, – sako Richardo Pelly’is, Europos investicijų fondo vadovas.

„Tikime, kad su EIF pasiektas susitarimas prisidės prie smulkių ir vidutinių įmonių finansavimo, o juo pasinaudojusios įmonės aktyviau plėtos savo veiklą ir tokiu būdu paskatins šalies ekonomikos atsigavimą”, – sako Vytautas Bučiūnas, „Swedbank” Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.

EIF jau yra pasirašęs sutartis su Šiaulių banku (bus paskolinti 138 mln. Lt) ir SEB banku Lietuvoje (259 mln. Lt), planuojama pasirašyti sutartį su DnB NORD ir skirti 86 mln. Lt.

Lietuvos banko duomenimis, 2009 m. gruodžio pabaigoje bankų įmonėms ir gyventojams išduotų paskolų suma siekė 63,5 mlrd. Lt. Šis dydis viršūnę buvo pasiekęs 2008 m. lapkričio mėnesį. Tuomet paskolų portfelis buvo išaugęs iki 70,1 mlrd. Lt. Nuo to laiko jis kas mėnesį vidutiniškai mažėja po 500 mln. Lt.

http://www.vz.lt

Ūkio bankas žemdirbiams taiko mažesnes palūkanas

„Ūkio bankas“, gerindamas kreditavimo sąlygas Lietuvoje, teikia lengvatines paskolas žemdirbiams.

Bankas jau priėmė sprendimus dėl daugiau nei 1,5 mln. litų paskolų suteikimo žemės ūkiu besiverčiantiems šalies gyventojams.

Žemdirbių paraiškos paskoloms gauti bus priimamos iki 2010 metų spalio, tačiau didelis žemdirbių susidomėjimas gali nulemti, kad „Ūkio bankas“ žemdirbiams skirtas lėšas išdalins ir greičiau.

„Lėšos skiriamos ne apyvartai, o investicijoms. Todėl šis pasiūlymas išties vertas žemės ūkio srityje dirbančių žmonių dėmesio – skolinama suma yra didelė, su ja jau įmanoma išplėtoti gana rimtą veiklą. Žemdirbiams teikiamos palūkanos yra žemesnės nei bendrosios, o paskolos grąžinimo terminas leidžia verslui įsibėgėti ir užsidirbti. Taigi žemdirbiams ši paskolų programa tampa rimta paspirtimi ir esamam, ir naujam verslui plėtoti“, – mano Ūkio banko kreditų tarnybos vadovas Mindaugas Pašvenskas.

Jo teigimu, žemės ūkio verslas yra vienintelė ekonomikos šaka, kuri ir šiuo sunkmečiu vertinama kaip perspektyvi, todėl bankai gana noriai finansuoja šią sritį.

„Ūkio banke“ ūkininkai ar bendrovės gali pasiskolinti nuo 3 000 iki 10 000 000 eurų arba tokio pat dydžio sumos ekvivalentą litais. Paskolos maksimali trukmė – 7 metai, pieno kooperacijai – iki 10 metų.

Žemdirbiams siūlomos palūkanos už paskolas eurais sudaro 4-6 proc., palūkanos už paskolas litais – 5-10 proc.

M. Pašvenskas informavo, kad „Ūkio bankas“ rengia informacinius seminarus pasiskolinti norintiems ūkininkams. Seminaruose žemės ūkio verslo atstovams bus paaiškinta skolinimo tvarka, aptarti keliami reikalavimai, būtini dokumentai. Seminarai vasario 4 dieną vyks Šiauliuose, vasario 23 dieną Ukmergėje, vasario 25 dieną Telšiuose ir Kretingoje. Su bankininkais seminaruose dalyvaus ir Nacionalinės mokėjimo agentūros bei „Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondo“ atstovai.

Kreditai skiriami investiciniams projektams pagal dvi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones – „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“. Paskolos teikiamos Ūkio bankui bendradarbiaujant su Lietuvos žemės ūkio ministerijos įkurtu Paskolų fondu.

Lėšos skolinamos žemės ūkio valdoms modernizuoti, t.y. naujiems ir modernesniems įrengimams, technikai, gamybinių pastatų statybai ir rekonstrukcijai – t.y. tiems objektams, kurie palengvintų ūkininkų darbą, padidintų jo našumą.

http://www.balsas.lt

„Nordea“: Lietuvos ekonomika šiemet neaugs

Pernai smarkų nuosmukį išgyvenusi Lietuvos ekonomika šiemet dar nepradės augti. Bendrasis vidaus produktas smuks 2,5 proc., kitąmet augs 3 proc., nedarbas nemažės iki 2011-ųjų, o euro neverta tikėtis iki 2014-ųjų, prognozuoja didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ analitikai.

„Vidaus ekonomika ir vartojimas metų pradžioje bus silpni, todėl BVP toliau trauksis“, – antradienį per surengtą spaudos konferenciją sakė „Nordea“ analitikė Annika Linblad. Jos teigimu, atsigauti vidaus vartojimui šiemet neleis nedarbas, kuris per metus išaugs iki 18,2 proc.

Palyginimui: Latvijos ekonomikai šiemet žadamas 3 proc. susitraukimas, o kitąmet 2,7 proc. augimas. Estijai atitinkamai 0,5 proc. kritimas ir 4 proc. augimas. Nedarbas Latvijoje šiemet augs iki 19,5 proc., o Estijoje iki 17 proc.

Euro nežada be 2014-ųjų

Kaip teigiama naujausioje „Nordea“ parengtoje Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje, euro Lietuvai, kaip ir Latvijai, nevertėtų tikėtis iki 2014-ųjų. Anot A.Lindblad, svajoti apie eurą šioms šalims neleis didelis biudžeto deficitas ir pernelyg sparčiai auganti valstybės skola.

Tuo tarpu kaimynė Estija turi šansų eurą įsivesti jau kitų metų pradžioje. Kaip sakė A.Lindblad, euro įvedimas Estijoje turėtų dvejopą poveikį. „Estijos ekonomika stabilizuotųsi, pagerėtų aplinka investuotojams“, – kalbėjo analitikė ir pridėjo, jog Estijos prisijungimas prie euro zonos padidintų tikėjimą, kad kitos šalys taip pat galės įsivesti šią valiutą.

Pesimistiškiausia prognozė

Antradienį paskelbtos „Nordea“ ekonomikos prognozės kol kas yra pesimistiškiausios. „Swedbank“ žada, kad Lietuvos ekonomika šiemet trauksis 2 proc., SEB bankas mano, jog augs 1 proc., o gyvybės draudimo kompanija „Aviva Lietuva“ prognozuoja net 8 proc. šuolį į viršų.

www.vz.lt

Vyriausybė neleido nemokiems gyventojams atidėti paskolų mokėjimą

Ūkio ministerijos siūlymu Vyriausybė trečiadienį nepritarė siūlymui leisti finansinių problemų turintiems gyventojams iki trejų metų atidėti paskolų bankams ar kitiems kreditoriams mokėjimą.
Jei dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis minėtas pasiūlymas vis dėlto įsigaliotų, gali suklibėti šalies finansų sistemos stabilumas: padidėtų kredito įstaigų veiklos rizika, išaugtų paskolų palūkanų normos, sumažėtų kreditų prieinamumas, teigiama Ūkio ministerijos pranešime spaudai.
Be to, ministerijos tvirtinimu, nėra nurodytas aiškus šio įstatymo projekto santykis su valstybės pagalbą reglamentuojančiais Europos Sąjungos teisės aktais, taip pat neaišku, kaip turėtų būti įvertinta įstatymo projekto atitiktis Tarybos reglamentui dėl bankroto bylų.
Ministerijos nuomone, tiek juridinių, tiek fizinių asmenų nemokumo procesas turėtų būti reguliuojamas sukuriant bendrą teisinę nemokumo sistemą. Todėl 2011 metais numatoma parengti Lietuvos nemokumo įstatymo koncepcijos projektą, o 2012 metais – ir patį įstatymo projektą.

www.vz.lt

Free T-Mobile Phones on Sale | Thanks to CD Rates, Best New Business and Registry Software