Archive for the ‘pigus kreditas’ Category

Greituosius kreditus gauna kas antras prašantis

Smulkųjį kreditą gauna tik beveik kas antras kreipęsis į smulkiųjų vartojimo kreditų teikimo įmonę.

Tai paaiškėjo trumpalaikes paskolas SMS, telefonu ir internetu teikiančias bendroves vienijančiai Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai (LSVKA) susumavus trijų šių metų ketvirčių duomenis.

„Šiemet per 9 mėnesius asociacijos nariai smulkiuosius kreditus suteikė beveik 29 su puse tūkst. klientų“,- sakė LSVKA direktorė Kristina Nemaniūtė.

www.diena.lt

Swedbank kredito kortelių turėtojams nuo rugpjūčio – nauji įkainiai

Nuo rugpjūčio pradžios vienas didžiausių komercinių Lietuvos bankų “Swedbank” keičia ankstesnių ir naujai išduodamų kredito kortelių sąlygas.

Tuo tarpu vartotojų teisių gynėjai sako, kad vienašališkai keisti galiojančių sutarčių sąlygas leidžiama tik turint deramą priežastį, rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Vienašalio sutarties sąlygų keitimo atvejai turėtų būti numatyti sutartyje, o tada jie būtų vertinami sąžiningumo aspektu”, – teigė Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.

“Swedbank” teigia, kad galiojančių kredito kortelių sąlygų ir tvarkymo mokesčių pokyčiai nėra vienašališkas sutarties keitimas.

“Nors sutartyse ir numatyta galimybė keisti sutarties sąlygas vienašališkai, tačiau bankas, vykdydamas prisiimtus pagal sutartį įsipareigojimus klientui bei atsižvelgdamas į vartotojų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tokia teise nesinaudoja ir keičia tik tas sąlygas ir įkainius, kurie yra skelbiami banko interneto puslapyje”, – sakė “Swedbank” Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė.

Anot banko atstovų, kredito kortelių sąlygos ir tvarkymo mokesčiai keičiami atsižvelgiant į klientų pageidavimus, vartojimo įpročius, naujas technologijas ir rinkos padėtį.

Priklausomai nuo konkrečios kredito kortelės, metinis tvarkymo mokestis keičiamas mėnesiniu, siūlomas pirkinių draudimas, bagažo, kelionių vėlavimo apsauga, asmeninė kelionių planavimo paslauga. Ilginamas iki šiol galiojęs kai kurių kredito kortelių trumpesnis nemokamas periodas panaudojus kredito limitą.

Pavyzdžiui, besinaudojantiems klasikinėmis kredito kortelėmis metinės išlaidos už kortelę, sudėjus saugumo programos ir tvarkymo mokesčius, pakyla nuo 52,4 lito iki 60 litų.

Kitiems, lig šiol už kortelės tvarkymą mokėjusiems didesnį metinį mokestį, fiksuotosios išlaidos sumažės nuo 72,4 lito iki 60 litų per metus.

Kaip keisis kiekvienos kredito kortelės tvarkymo mokesčiai ir sąlygos, galima pasitikrinti “Swedbank” interneto svetainėje, bankas taip pat sakosi klientus informavęs elektroniniais ar spausdintais laiškai, telefonu ar kitas būdais.

www.diena.lt

„Swedbank“ pagerino kreditavimo sąlygas

Lietuvos ekonomikai pradedant po truputį atsitiesti po gilios recesijos, paskolų rinka šalyje vėl pradeda augti, pastebi „Swedbank“ specialistai.

Palyginus su 2009 m. sausio-vasario mėnesiais, būsto paskolų per tą patį 2010 m. laikotarpį banke pasirašyta beveik 3 kartus daugiau.

„Absoliučiais skaičiais šis augimas dar nėra itin didelis, nes 2009 m. pradžioje nekilnojamojo turto rinka buvo beveik sustingusi, tačiau tendencija jau matoma“, – sako Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė.

„Swedbank“ kovo mėnesį ėmė taikyti palankesnes būsto paskolų sąlygas. Nuo šiol klientams, perkantiems ar statantiems būstą, reikės investuoti mažiau savų lėšų, nes bankas finansuos iki 80 proc. būsto vertės. 2009 m. banko finansuojama dalis galėjo siekti iki 70 proc.

„Ir toliau atidžiai vertinsime kiekvieną klientą, kartu su juo skaičiuosime jo pajamas bei galimybes grąžinti kreditą. Rekomenduojame, kad mėnesio finansinių įsipareigojimų įmoka neviršytų 40 proc. pajamų, o mažiau uždirbantiems – iki 20-30 proc. bendrų grynųjų namų ūkio pajamų. Pastebime, kad klientai, imdami paskolą, elgiasi daug atsakingiau – skolinasi, kai yra tikri dėl savo darbo vietos stabilumo ir finansinių perspektyvų, aktyviau konsultuojasi banke“, – sako J.Gumuliauskienė.

Vidutinė šiuo metu banke pasirašomų būsto paskolų suma yra apie 155 tūkst. litų. Dažniausiai perkami standartiniai butai naujos statybos namuose, o vidutinė paskolos trukmė yra 25 m., populiariausia paskolos valiutai – eurai.

„Lyginant su 2007 m. duomenimis, vidutinė paskolos suma sumažėjo apie 16 proc. Tai daugiausiai lėmė sumažėjusios nekilnojamojo turto kainos bei tai, kad šiuo metu klientai pirmiausia renkasi standartinius butus, kurie yra pigesni“, – pastebi „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė.

Itin paklausūs yra banko finansuotų nekilnojamojo turto vystytojų siūlomi būstai, kuriems įsigyti bankas siūlo geresnes sąlygas – finansuoja iki 95 proc. būsto vertės, siūlo ilgesnį nei įprasta paskolos grąžinimo terminą (iki 40 m.), nuo 2,4 proc. kintamą metinę palūkanų normą bei galimybę per visą paskolos laikotarpį atidėti paskolos grąžinimą iki 3 metų.

Atsižvelgdamas į situaciją finansų rinkoje „Swedbank“ taip pat vidutiniškai apie 2 proc. sumažino palūkanas asmeninėms ir vartojamosioms paskoloms litais.

„Vartojamosios paskolos vidutinis dydis šiuo metu yra apie 7,5 tūkst. litų – 12 proc. mažesnis nei 2009 m. pradžioje. Dažniausiai ji imama didesniems pirkiniams įsigyti, būsto remonto darbams“, – sako J.Gumuliauskienė.

Pirmaisiais 2010 m. mėnesiais iš „Swedbank“ Lietuvos gyventojai vartojimo reikmėms skolinosi daugiausiai. Tiek praėjusiais, tiek šiais metais „Swedbank“ suteikė daugiau nei 60 proc. bankų rinkoje suteiktų vartojamųjų paskolų.

„Savo klientams siūlome visą bankininkystės paslaugų spektrą, derindami jas konkrečiam klientui ir taip jam kurdami pridėtinę vertę. Besinaudojantiems įvairiomis banko teikiamomis paslaugomis bei pervedantiems atlyginimą į sąskaitą „Swedbank“ klientams, kurių mokėjimų istorija yra gera, bankas taiko geresnes paskolų sąlygas bei žemesnę nei standartinė paskolų kainodarą“, – dėmesį lojaliam klientui akcentuoja J.Gumuliauskienė.

www.diena.lt

Minibank keičia pavadinimą į piniginė.lt

Vartojimo kreditų UAB „Minibank“ nusprendė pakeisti prekės ženklą į „piniginė.lt“.

„Atsižvelgėme į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl žodžio „bankas“ naudojimo ir nutarėme prekės ženklą pakeisti į tokį, kuris vartotojams negalėtų sudaryti jokių sunkumų“, – teigia Jaunius Skierus, bendrovės komercijos direktorius.

Naujasis prekės ženklas išsaugojo ankstesniojo spalvas. Bendrovė teigia, kad jos pagrindinėmis vertybėmis lieka saugumas, aiškumas ir aptarnavimo kokybė bei greitis.

Įmonė skelbia, kad nuo šiol pradeda dirbti ir sekmadieniais.

www.vz.lt

Greitieji vartojimo kreditai kaip taksi?

Greitųjų vartojimo kreditų asociacija (GVKA), siekdama formuoti atsakingą trumpalaikių paskolų rinką, įspėja apie galimą skolinimosi riziką ir stengiasi šviesti visuomenę apie greituosius vartojimo kreditus, jų paskirtį.

Ketinančius imti trumpalaikę paskolą GVKA siekia perspėti apie skolinimosi riziką. Greitųjų vartojimo kreditų bendrovės tvirtina, kad prieš imant nors ir nedidelį kreditą, būtina atidžiai perskaityti sutarties sąlygas, jei kyla neaiškumų, drąsiai kreiptis šaltinyje (internetinėje svetainėje, skelbime, bendrovės buveinėje ar kt.) nurodytais kontaktais.

Kaip teigia GVKA direktorė Kristina Nemaniūtė, taip pat rekomenduojama tiksliai paskaičiuoti, kokia suma yra reikalinga, bei nusistatyti terminą, kada privaloma grąžinti paskolą, kadangi laiku nespėjus atiduoti kredito, bendrovės skaičiuoja delspinigius.

„Bendrovės, teikiančios greituosius vartojimo kreditus, už klientus nuspręsti negali, tad kiekvienas, besinaudodamas teikiama paslauga, turi jausti atsakomybę. GVKA nariai, siekdami apsaugoti kredito gavėją nuo papildomų finansinių problemų, tikrina kliento mokumą ir stengiasi aiškiai informuoti apie visas kredito teikimo bei grąžinimo sąlygas“, – užtikrina GVKA direktorė.

Greitieji vartojimo kreditai apibrėžiami kaip nedidelės paskolos, gaunamos trumpąja tekstine žinute (SMS), telefonu ar internetu. Jų paskirtis – tenkinti nenumatytą ir trumpalaikį pinigų poreikį.

„Siekdami aiškiau suformuluoti greitųjų vartojimo kreditų paskirtį, dažnai juos palyginame su taksi paslaugomis, kuriomis dažniausiai naudojamasi ne kiekvieną dieną, nenumatytais atvejais, kai reikia skubiai ir patogiai pasiekti reikiamą tikslą, o už paslaugas sumokama brangiau nei naudojantis viešuoju transportu ar nuosavu automobiliu“, – teigia Kristina Nemaniūtė.

Greituosius vartojimo kreditus teikiančios bendrovės siekia prisitaikyti prie visuomenės poreikių ir tiesiog suteikia galimybę nenumatytomis aplinkybėmis operatyviai gauti pinigų.

Pasak Kristinos Nemaniūtės, greituosius kreditus teikiančios įmonės neturi tikslo įtraukti žmones į skolinimosi liūną – tai nenaudinga nei klientui, nei paslaugą suteikusiai bendrovei.

„Žmonės greituosius vartojimo kreditus renkasi kaip alternatyvą, kuri tampa galimybe greitai palengvinti finansinių problemų sprendimą“, – teigia GVKA direktorė.

http://www.verslosavaite.lt

Ministras R. Palaitis susidomėjo greitųjų kreditų pinigų „švarumu“

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis trečiadienį susitiko su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Policijos departamento (PD) atstovais pasidomėti, ar vykdoma pakankama kontrolė, kad šalyje sparčiai populiarėjantys greitieji kreditai nebūtų susiję su nelegaliais pinigais.
„Niekas negali uždrausti žmonėms naudotis greitaisiais kreditais su didžiulėmis palūkanomis, kurios ateityje jiems gali išaugti iki nepakeliamos naštos, tačiau privalome atidžiai stebėti, ar šiuos kreditus teikiančios įmonės dirba su legaliais pinigais“, – sakė ministras R. Palaitis. Lietuvoje yra dešimtys tokių subjektų, kurie teikia greituosius kreditus piliečiams ir visų jų veikla yra stebima. Pasak FNTT direktoriaus pavaduotojo Alvydo Packevičiaus, 2009 metais, vykdant Pinigų plovimo prevencijos ir teroristų finansavimo įstatymo kontrolę, greituosius kreditus teikiančiose įmonėse buvo atlikta 11 patikrinimų, surašyti 5 protokolai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą dėl įstatymo nuostatų nevykdymo.
„Greituosius kreditus teikiančias įmones privalo tinkamai identifikuoti savo klientus, kuriems teikia kreditus, – sakė FNTT Pinigų plovimo prevencijos skyriaus vadovas Sigitas Šileikis.
– FNTT ėmus domėtis, ar šios įmonės turi pasitvirtinę įstatyme numatytas vidines tvarkas, operacijų registracijos žurnalus, pastebėjome, kad kai kurios įmonės jų neturėjo. Atlikus šį prevencinį darbą, minėtos įmonės pradėjo laikytis Pinigų plovimo prevencijos ir teroristų finansavimo įstatyme numatytų reikalavimų.
Ministras paprašė, kad ir ateityje FNTT ir PD prevenciškai prižiūrėtų, kaip greituosius kreditus teikiančios įmonės laikosi jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų.
Lietuvos banko duomenimis, greitaisiais kreditais šiuo metu naudojasi 6 proc. Lietuvos gyventojų. FNTT duomenimis, dažniausiai žmonės skolinasi po 400-500 litų 30-ties dienų terminui.

http://www.verslosavaite.lt

SEB didina tarifus Latvijoje

Latvių SEB bankas kitą savaitę padidins įkainius už kredito limito perviršį ir apmokestins pinigų pervedimą iš kreditinės kortelės, rašo „Dienas biziness“.
Bauda už kredito limito perviršį visiems fiziniams bei juridiniams asmenis bus 60% per metus – iki šiol minėtas įkainis kai kuriems klientams siekė 56% metinių palūkanų. Esą taip norima suvienodinti baudos įkainius su bankinės rinkos vidurkiu.
Latvių SEB bankas taip pat apmokestins iš kreditinių kortelių vykdomus pavedimus – fiziniai asmenys mokės 1,5%, o juridiniai – 2% nuo pervedamos sumos arba mažiausiai 50 santimų (2,43 Lt). Šis komisinis mokestis įvedamas tam, kad žmonės kreditine kortele atsiskaitinėtų už prekes bei paslaugas, o ne dengtų kitus finansinius įsipareigojimus arba pervedinėtų pinigus į kaupiamąsias sąskaitas.

www.vz.lt

Snoras kredituos 95% daugiabučių renovacijos paskolų su valstybės garantija

Snoras“ skelbia, kad nuo pirmadienio, lapkričio 9 d., banko išduodamiems daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų būsto renovavimo projektų kreditams su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantinio fondo garantija paskolos suma galės siekti iki 95 proc. projekto vertės.
Su INVEGA garantija, kuri prilyginama valstybės garantijai, paskolos renovavimo projektams banko „Snoras“ taikoma pradinio įnašo suma sudarys tik 5 proc. viso projekto vertės.
„Snoras“ paskolas renovavimo projektams teiks litais ir eurais. Su bendrovės INVEGA garantija bendrijų kreditavimui bankas taikys nuo 2 iki 3 proc. banko maržą litais ir kintamą palūkanų bazę VILIBOR (pasirinktinai 6 arba 12 mėn.).
Maksimalus paskolų bendrijoms gražinimo terminas iki 10 metų, paskolos panaudojimo terminas – pusantrų metų. Bankas bendrijoms gali taikyti paskolos grąžinimo atidėjimus, kurie gali būti suteikti ne vėliau kaip iki kito mėnesio po investicinio projekto užbaigimo, bet ne ilgiau nei pusantrų metų.

www.vz.lt

Atviro kreditų fondo paskolas teiks ir “Snoras”

Atviro kreditų fondo lėšų dalintojų gretas papildė AB bankas “Snoras”. Taigi smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams paskolas iš minėto fondo teikiančių bankų skaičius išaugo iki 7.

Pasak Arnoldo Burkovskio, ūkio viceministro, padidinus verslui iš Atviro kreditų fondo (AKF) lėšų galinčių skolinti bankų skaičių, galima tikėtis ir greitesnio fondo lėšų naudojimo, taip skatinant ekonomiką.

Liepą sutartis dėl AKF lėšų naudojimo su UAB “Investicijų ir verslo garantijos” INVEGA pasirašė 6 bankai: Šiaulių, Ūkio bankas, Medicinos, “Parex”, DnB NORDir “Finasta”, praneša Ūkio ministerija.

Iš AKF vienam kreditui gali būti skirta iki 1,5 mln. Lt, arba apie 434.000 EUR. Per 12 mėnesių laikotarpį vienai įmonei gali būti suteikta iki 2 kreditų. Jų gražinimo laikotarpis – iki 72 mėnesių. Maksimali banko marža už suteikiamą kreditą – 3%. Palūkanų norma apribota: jei paskola imama eurais, palūkanų norma negali viršyti 6% metinių palūkanų, jei litais – 10% metinių palūkanų.

Spalio 14-ąją AKF buvo rezervuota 3,7 mln. Lt.

http://vz.lt

Pasirašytos sutartys su bankais dėl lengvatinių paskolų

Spalio 14 d. Žemės ūkio ministerijoje pasirašytos pirmosios sutartys su penkiais Lietuvos komerciniais bankais, kuriems Paskolų fondas jau šiandien suteikė tikslines paskolas pagal jų pageidaujamą lėšų poreikį. Šie bankai teiks lengvatinius kreditus Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM patvirtintiems ūkio subjektams, dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonėse – “Žemės ūkio valdų modernizavimas” bei Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas”.

http://www.verslobanga.lt

Free T-Mobile Phones on Sale | Thanks to CD Rates, Best New Business and Registry Software