Archive for the ‘Vartojimo paskolos’ Category

SMScredit.lt nutraukė sutartį su Vičiūnų grupe ir Makrofoods

Smulkiųjų vartojamųjų kreditų UAB „SMScredit.lt“ ir restoranų tinklus valdanti UAB „Vičiūnų grupė“ ir UAB „Makrofoods“ nutraukė bendradarbiavimo sutartis dėl skolinimo maitinimo įstaigose.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) penktadienį susitarė, jog asociacijos nariai neteiks arba nutrauks jau teikiamas paslaugas maitinimo ar azartinio lošimo įstaigose.

„Dalis visuomenės ir valstybinių institucijų nepritarė paskolų paraiškų priėmimui restoranuose. Jų nuomonė mums svarbi. Dėl šios priežasties, pasitarę su partneriais, nutraukėme sutartis“, – tikina Gediminas Velička, „SMScredit.lt“ generalinis direktorius.

Pasak jo, statistiniai smulkiuosius kreditus teikiančios bendrovės duomenys rodo, jog 90% paskolų paraiškų restoranuose būdavo priimamos iki 15.00 val., t.y. pietų metu.

www.vz.lt

Lietuviai mieliausiai renkasi vartojimo lizingo paslaugas

Lietuvos gyventojams iki šiol patraukliausia kreditavimo paslauga išlieka vartojimo lizingas, rodo Prancūzijos banko „Societe Generale“ grupei priklausančios vartojimo lizingo paslaugas bei kreditus teikiančios finansų įstaigos „General Financing“ užsakymu rugsėjo mėnesį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Vartojimo lizingo, pirkimo išsimokėtinai paslaugas tyrime dalyvavusieji įvertino 7,89 balais iš 10, t.y. 0,47 balo daugiau nei 2010 m. vasarį. Net 40 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems yra svarbu, jog kreditavimo bendrovė teiktų vartojimo lizingo paslaugas.

Tyrimas parodė, kad vartojimo lizingo, pirkimo išsimokėtinai paslaugas labiausiai vertina 21-29 metų amžiaus žmonės, jos patrauklesnės moterims ir kaimo gyventojams.

„Ankstesni mūsų daryti tyrimai parodė, kad šalies gyventojai mielai naudojasi vartojimo lizingu, nes mano, kad finansų įstaigos šią paslaugą teikia skaidriai ir aiškiai pristatydamos visas išlaidas, – sako K. Balakinas. – Ši tendencija kol kas išlieka.“

Nepaisant to, kad išsimokėtinai prekes ir paslaugas žmonės gali įsigyti jau daugiau nei 10 metų, didelė dalis nežino, kuo skiriasi pirkimas išsimokėtinai ir išperkamoji nuoma.

„Pagrindinis skirtumas yra tas, kad naudodamasis išperkamąja nuoma žmogus įgytos prekės savininku tampa tik sumokėjęs paskutinę paskolos įmoką. Tuo tarpu naudodamasis pirkimo išsimokėtinai paslauga, asmuo prekės savininku tampa iš karto, vos tik pasirašęs sutartį“, – pasakoja „General Financing“ generalinis direktorius.

„General Financing“ duomenimis, šiuo metu pirkdami prekes išsimokėtinai šalies gyventojai vidutiniškai skolinasi 1300 litų.

Antroje vietoje pagal patrauklumą lietuviams yra bankų vartojimo kreditai (jiems suteikti 6,36 balai). Greitieji kreditai nelaikomi patrauklia paslauga (jiems buvo suteikti tik 3,87 balai iš 10 galimų).

Visuomenės nuomonės tyrimą šių metų rugsėjo 1-20 dienomis atliko rinkos tyrimų agentūra „Synopticom Ad Research“, telefonu buvo apklausta 1000 šalies gyventojų.

www.diena.lt

Vartojimo kredito įstatymas užkirstų kelią greitam ir besaikiam skolinimuisi

Išaugusio gyventojų įsiskolinimo problemas imtasi spręsti visos Europos mastu priimant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą.
Lietuva šios direktyvos nuostatas privalėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2010 m. birželio 11 d., tačiau tai nebuvo padaryta, ir Europos Komisija (EK) gali inicijuoti Lietuvai vadinamąją ES teisės pažeidimo procedūrą, o Europos Teisingumo Teismas skirti iki 20 tūkst. eurų baudą už kiekvieną pradelstą dieną, ir ji, žinoma, guls ant mokesčių mokėtojų ir tų pačių įsiskolinusių gyventojų pečių.

Šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato vartojimo kreditus teikiančių asmenų kontrolės ar priežiūros mechanizmo, kaip to reikalauja ES. Priėmus Vartojimo kredito įstatymą, į jo reguliavimo sritį patektų ir „greitieji kreditai“, kuriuos teikiančių bendrovių veiklos taip pat nereglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai.

„Jau kreipiausi į Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę siūlydama ryžtingai ir kuo greičiau įgyvendinti Bendrijos teisę, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo projektą prioritetine tvarka įtraukti į darbotvarkę jau pačioje Seimo rudens sesijos pradžioje“, – sako Seimo narė Agnė Zuokienė.

Kol delsiama priimti Vartojimo kredito įstatymą, Lietuvoje vis daugiau šeimų patenka į nesąžiningų skolintojų žabangas, o nereguliuojamas „greitųjų kreditų“ verslas ir toliau turi galimybę nustatyti ypač dideles palūkanas ir delspinigius, nepateikinėti vartotojams išsamios informacijos apie grobuoniškas paskolų sąlygas.

„Greitųjų kreditų teikėjai sunkmečiu nedejuoja, spaudoje giriasi išaugusiomis pajamomis ir tuo, kad „sudėtingą kliento mokumo vertinimo procedūrą atlieka per sekundės dalį!“ – tokiu būdu darydami mokumo vertinimo klaidų. Jie žada, kad pasiskolinus „kastuvą“ nereikės grąžinti „ekskavatoriaus“, tačiau tikrai ne kiekvienas, paimdamas greitąjį kreditą, gali tinkamai įvertinti, jog grąžinti teks daugiau, nei 10 „kastuvų“, – sako Agnė Zuokienė.

Kad kredito gavėjų teisės būtų saugomos labiau, Seimo narė A. Zuokienė Seime yra pateikusi pasiūlymą dėl vartojimo kredito įstatymo projekto, kuriame siūlo kad Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose Europos šalyse (pvz. Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Estijoje), būtų įstatymu nustatytas aiškus maksimalus vartojimo kredito palūkanų dydis – metinė vartojimo kredito palūkanų norma negalėtų būti didesnė daugiau kaip 3 kartus už komercinių bankų vidutinę metinę palūkanų normą, įstatymu nustatyti aiškų maksimalų visų galimų mokesčių ir netesybų dydį, apriboti galimybę teikti kreditus naktį (tokia praktika yra taikoma Suomijoje), bei kitų siūlymų, saugančių žmones nuo skubotų ir neapgalvotų sprendimų.

www.investar.lt

Prekės ženklas Kreditas 123 buvo naudojamas neteisėtai

Prancūzijos banko „Societe Generale“ grupei priklausanti finansų įstaiga „General Financing“, teikianti vartojimo lizingo paslaugas ir vartojimo kreditus, kreipėsi į Lietuvos greitųjų vartojimo kreditų asociacijos nares UAB „Sigirė“, UAB „Finverta“, UAB „Katalogas“ bei UAB „SMScredit.lt“ su prašymu nutraukti neteisėtą jos prekės ženklo „Kreditas 123“ naudojimą.

Šios LGVKA narės savavališkai naudojo „General Financing“ nuosavybės teise priklausantį prekės ženklą „Kreditas 123“ kaip raktinį žodį www.google.lt internetinės paieškos sistemoje savo greitųjų kreditų paslaugoms žymėti.

Pasak „General Financing“ generalinio direktoriaus Konstantino Balakino, minėtų greitųjų kreditų bendrovių užsakymu, www.google.lt internetinės paieškos sistemos paieškos lauke raktiniu žodžiu pasirinkus „Kreditas 123”, tarp paieškos rezultatų šalia minėto žodžių junginio buvo pateikiamos nuorodos į LGVKA narių teikiamas finansines paslaugas.

„Teikdami vartojimo lizingo paslaugas ir vartojimo kreditus jau nebenaudojame „Kredito 123“ prekės ženklo, tačiau bendrovė lieka jo savininke. Neteisėtai naudodamos bendrovei priklausantį prekės ženklą, minėtos LGVKA narės pažeidė „General Financing“, kaip ženklo savininkės, teises, dėl to mes giname savo interesus“.

UAB „Sigirė“, UAB „Finverta“, UAB „Katalogas“ bei UAB „SMScredit.lt“ www.google.lt internetinės paieškos sitemoje, pasitelkdamos „Kredito 123“ prekės ženklą, vartotojams pateikdavo ir reklamą, kuri pastaruosius klaidino arba galėjo suklaidinti.

Tokia reklama dėl savo klaidinančio pobūdžio galėjo paveikti vartotojų elgesį ir dėl to pakenkė „General Financing“ galimybėms konkuruoti rinkoje.

„Toks LGVKA narių elgesys, kai savavališkai ir neteisėtai naudojamas rinkoje gerai žinomas finansinių paslaugų prekės ženklas, rodo neatsakingą bendrovių požiūrį į savo verslo valdymą,“ – mano K. Balakinas.

„General Financing“ žiniomis, gavusios oficialius prašymus, UAB „Sigirė“, UAB „Finverta“, UAB „Katalogas“ bei UAB „SMScredit.lt“ nutraukė neteisėtą „Kredito 123“ prekės ženklo naudojimą.

Nepaisant to, „General Financing“ pasilieka sau teisę reikalauti turtinės žalos atlyginimo dėl minėtų neteisėtai įgyvendintų veiksmų.

Finansų įstaiga „General Financing“ savo prekės ženklo „Kredito 123“ nebenaudoja nuo šių metų liepos 12 dienos. Bendrovės vartojimo lizingo paslaugos ir vartojimo kreditai teikiami žymint juos tik „General Financing“ prekės ženklu.

www.diena.lt

Maxima kasose nuo šiol priimamos įmokos Ūkio banko lizingui

Įmokas Ūkio banko lizingui jau galima sumokėti MAXIMA prekybos tinklo parduotuvėse. Ūkio banko lizingo klientai išperkamosios nuomos, paslaugų teikimo išsimokėtinai bei vartojimo kredito sutarčių įmokas gali sumokėti bet kurioje prekybos tinklo kasoje 213 MAXIMA prekybos centrų visoje Lietuvoje.

“Su didžiausiu ir ilgiausiai Lietuvoje veikiančiu MAXIMA prekybos tinklu sėkmingai bendradarbiaujame jau daug metų. Nuo šiol klientai galės ne tik pirkti prekes išsimokėtinai ar gauti vartojimo kreditą, bet ir patogiai bei greitai susimokėti įmokas pagal turimas sutartis su mūsų įmone, – sakė Ūkio banko lizingo generalinis direktorius Mindaugas Valančius.

MAXIMA parduotuvėse teikiama Ūkio banko lizingo paslauga “Pinigai dabar!”, t.y. vartojimo kreditas, kurio suma – nuo 150 Lt iki 20 tūkst. Lt. Prekybos centruose kredito sutartis su Ūkio banko lizingu sudaroma vos per keletą minučių.

“Džiaugiamės, toliau plėsdami mūsų pirkėjams teikiamų finansinių paslaugų spektrą MAXIMA parduotuvėse. Galimybė prekybos centre ne tik apsipirkti, bet ir operatyviai susitvarkyti visus būtiniausius reikalus – gauti kreditą, apmokėti sąskaitas ar sumokėti kredito įmokas šiandien aktuali daugeliui”, – sako MAXIMA LT, UAB Pramoninių prekių ir paslaugų pirkimo departamento direktorė Birutė Kontvainienė.

“Spinter tyrimai” atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai pinigų pasiskolinti labiau yra linkę ne iš greituosius kreditus siūlančių įmonių, o iš mažmeninio lizingo paslaugas teikiančių bendrovių.

Ūkio banko lizingas priklauso Ūkio banko įmonių grupei. Virš 560 tūkst. klientų jau pasinaudojo Ūkio banko lizingo paslaugomis, kurios teikiamos daugiau nei 3 tūkst. pardavimo vietų visoje Lietuvoje.

www.verslobanga.lt

Lietuvos vartojimo kredito asociacija keičia pavadinimą

Balandžio 20 d. Vilnius, Lietuvos vartojimo kredito asociacija (LVKA), vienijanti Lietuvoje vartojimo kreditus teikiančias finansų įmones „Credit24“, „Kreditas123“ ir „Moment Credit“, nuo šiol vadinsis „Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija“ (LVLKA).

Visuomenėje vartojimo lizingas nėra suprantamas kaip vartojimo kreditas, nors pagal visas teisines normas vartojimo kreditas yra tapatus vartojimo lizingui. Tad, pasak LVLKA direktoriaus Pranciškaus Gerulio, asociacijos nariai keičia pavadinimą siekdami aiškesnio, asociacijos veiklos sritis geriau apibrėžiančio, pavadinimo.

„Mūsų asociacijos vienijamos bendrovės teikia ne tik vartojimo kreditus, jų veikla apima ir vartojimo lizingą. Asociacijos pavadinime apibrėžiame jos narių funkcijas siekdami aiškumo ir užkirsdami kelią galimai klaidingam supratimui, o naujasis mūsų logotipas patvirtina, kad LVLKA narės finansines paslaugas teikia atsakingai“, – teigia P.Gerulis.

Pasak jo, tikimasi, kad pavadinimo patikslinimas taip pat padės asociacijos narių pagrindinę veiklą – vartojimo lizingo ir kreditų teikimą – atsieti nuo greitųjų kreditų rinkos.

„Siekiame nubrėžti aiškią takoskyrą tarp mūsų asociacijos narių ir greitųjų kreditų kompanijų, todėl tiksliau apibrėžiame mūsų narių vykdomas funkcijas, kad vartotojai nebūtų klaidinami“, – sako P. Gerulis.

www.lrytas.lt

“General Financing” skolina jau ir degalinėse

Vartojimo kreditų ir lizingo rinkos bendrovė „General Financing“, valdanti prekės ženklą „Kreditas 123“, teiks paskolas „Lukoil“ degalinėse.

Bendrovės vartojimas paskolas pavedimu į banko sąskaitą galima gauti 70 „Lukoil“ tinklo degalinių visoje Lietuvoje. Degalinėse pirmiausia bus įvertinamas kliento mokumas, o tuomet sprendžiama, ar suteikti vartojimo kreditą.

Finansų įstaigos „General Financing“ vartojimo kreditai yra teikiami daugiau nei 800 taškų visoje Lietuvoje: 11 bendrovės klientų aptarnavimo skyrių, daugiau nei 264 „Lietuvos pašto“ skyrių, „Maxima“, „Topo centro“ parduotuvėse ir kitose „General Financing“ ir „Kredito 123“ ženklu pažymėtose partnerių parduotuvėse bei paslaugų teikimo vietose.

„General Financing” priklauso Prancūzijos banko „Societe Generale“ grupei.

www.verslobanga.lt

Šiaulių bankas pradeda verslui teikti skatinimo paskolas

Šiaulių bankas penktadienį pradeda skolinti smulkiajam ir vidutiniam verslui Europos investicijų fondo lėšas. Per dvejus metus bankas paskolins daugiau kaip 138 mln. Lt.

Įmonėms Europos investicijų fondas ir SEB paskolins 518 mln. Lt

Bankas paskoloms skirs per 69 mln. Lt nuosavų lėšų, o Europos investicijų fondas (EIF) per Kontroliuojantįjį fondą suteiks dar antra tiek. Lygiomis dalimis bus naudojamos ne tik EIF ir banko lėšos, bet lygiai dalinamasi ir finansine rizika.

„EIF ir Šiaulių banko kreditai orientuoti į ekonominio aktyvumo skatinimą ir smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą. Ši linija praplės banko finansavimo šaltinius ir palengvins sąlygas įmonėms gauti papildomų lėšų, reikalingų investiciniams projektams įgyvendinti ir apyvartiniam kapitalui didinti“, – sako Donatas Savickas, Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas.

Kreditai vienai įmonei negali viršyti 1,4 mln. Lt, jie gali būti nuo 2-7 metų trukmės, įskaitant ir atidėjimo laikotarpį. Priklausomai nuo projekto atsiperkamumo, kredito terminas gali būti iki 10 metų. Kreditus bankas teikia ir litais, ir eurais.

Lietuvoje registruotos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės savo projektus kreditams gauti šiuo metu gali pateikti visuose Šiaulių banko padaliniuose.

Pasidalintos rizikos kreditams teikti iš aštuonių konkurse dalyvavusių bankų EIF sutartis pasirašė su 3 Lietuvoje veikiančiais bankais. Per dvejus metus iš viso planuojama išskolinti per 1 mlrd. Lt fondo bei bankų lėšų.

www.vz.lt

Paskolų studentams palūkanos mažėja

Kredito įstaigų atrankos komisija atrinko įstaigas, kurios teiks valstybės remiamas paskolas studentams 2010 metais. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, konkurse dalyvavusios kredito įstaigos pasiūlė geresnes paskolų studentams sąlygas – palūkanų norma litais vidutiniškai sumažėjo daugiau nei per pusę, eurais – vidutiniškai daugiau nei dešimtadaliu.

Komisija iš šešių konkurso dalyvių atrinko keturis bankus: “DNB Nord”, “Nordea Bank Finland”, “Swedbank” bei “Snorą”. Šių bankų pasiūlyta maksimali marža yra nuo 1,9 iki 2,99 proc. Geriausias sąlygas pateikė “DNB Nord” ir “Nordea Bank Finland” bankai.

Paskolų palūkanų dydis litais, pavyzdžiui, vasario 22 d. būtų nuo 3,98 iki 5,07 proc. (praėjusių metų liepos 30 d. – 10,19 iki 11,34 proc.), eurais – nuo 2,56 iki 3,65 proc. (praėjusių metų liepos 30 d. – nuo 3,37 iki 3,87 proc.). Paskolos studentams teikiamos kintamomis palūkanomis, kurių dydis priklauso nuo tarpbankinių palūkanų litais (VILIBOR) arba eurais (EURIBOR) normos. Pavyzdžiui, stipriai sumažėjus VILIBOR dydžiui, studentams, ėmusiems šias paskolas litais praėjusiais metais, jos žymiai atpigo.

Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, pernai teiktų paskolų aukštų palūkanų priežastis buvo VILIBOR dydis.

Tikimasi, kad siūlydamos paskolas studentams kredito įstaigos dar pagerins savo dabartinius pasiūlymus. Studentai turi teisę individualiai derėtis su kredito įstaigomis dėl geresnių sąlygų.

Šiemet valstybė numato garantuoti iki 150 mln. Lt (šis skaičius kasmet numatomas ateinančių metų valstybės biudžete) valstybės remiamų paskolų studentams, praėjusiais metais limitas buvo 100 mln. Lt.

www.atn.lt

Besiskolinantys turėtų domėtis metine kredito grąžinimo norma

Finansų įstaiga „General Financing“, teikianti vartojimo kreditų ir vartotojiško lizingo paslaugas, kreditus imančius šalies gyventojus ragina domėtis ne kreditams taikomomis palūkanomis ir kitais mokesčiais, o prašyti pateikti siūlomos paslaugos metinę kredito grąžinimo normą (toliau MKGN). Būtent MKGN yra tas dydis, kuris leidžia, nesigilinant į skirtingas kreditorių taikomas paslaugų kainodaras, paprastai ir tiksliai palyginti kelis kredito teikimo pasiūlymus ir išsirinkti pigiausią.

„General Financing“ generalinio direktoriaus Konstantino Balakino teigimu, Lietuvoje veikiantys bankai, lizingo, vartojimo kreditų bendrovės ir kitos finansų įstaigos savo paslaugoms taiko skirtingą kainodarą. Siūlydamos savo paslaugas, vienos nurodo ir akcentuoja metines palūkanų normas, kitos – prekių pabrangimo koeficientus, dar kitos – tiesiog paskolos mokesčius. „Daugeliui gali būti sudėtinga paskaičiuoti, kiek iš tiesų papildomai reikės sumokėti už paimtą kreditą. Dėl to kiekvienas skolintis ketinantis asmuo, visų pirma, turėtų sužinoti metinę kredito grąžinimo normą, nes tik taip pavyks išsirinkti pigiausią finansinį pasiūlymą“, – pataria K. Balakinas.

Metinė kredito grąžinimo norma yra procentais išreikšta suma, kurią pasiskolinęs asmuo turi mokėti už suteiktą kreditą, įskaitant palūkanas, visus, net ir įmokų mokėjimo, mokesčius, administracines išlaidas. Kitaip tariant, MKGN parodo galutinę vartojimo kredito kainą. „Kuo mažesnė metinė kredito grąžinimo norma, tuo mažiau reikės mokėti už kreditą, – teigia K. Balakinas. – Metinę kredito grąžinimo normą privalo paskaičiuoti ir nurodyti bet kuris kreditorius, ar tai būtų bankas, finansų įstaiga ar lizingo bendrovė, teikiantis vartojimo kreditus kaip tai nurodo Civilinis kodeksas“.
Kuo vartojimo kreditui taikomos mažesnės palūkanos, papildomi, net ir įmokų mokėjimo, mokesčiai, administracinės išlaidos, tuo MKGN yra mažesnė. MKGN dydis priklauso ir nuo kredito termino bei sumos dydžio – kuo didesnė suma ir ilgesniam laikui skolinamasi, tuo MKGN yra mažesnė. Pavyzdžiui, skolinantis 1000 litų mėnesiui ir metams už tą pačią, tarkime 100 litų, kainą, per metus grąžinamo kredito MKGN bus mažesnė už tik mėnesiui paimto.

„Metinė kredito grąžinimo norma gali kisti ir priklausomai nuo situacijos rinkoje. Dabar, krizės metu, šis dydis bendrai rinkoje yra kiek aukštesnis nei anksčiau, – pasakoja „General Financing“ direktorius. – MKGN reikalinga būtent tam, kad žmogus galėtų lengvai susigaudyti, kiek brangiau ar pigiau jam skolina skirtingos finansų įstaigos“.

MKGN apskaičiavimo tvarką, kuri yra vienoda tiek bankams, tiek finansų įstaigoms, tiek ir lizingo bendrovėms, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas.

www.balsas.lt

Free T-Mobile Phones on Sale | Thanks to CD Rates, Best New Business and Registry Software