Baltijos šalyse pavyzdingiausi greitųjų paskolų klientai yra pensinio amžiaus

Vieni iš svarbesnių kriterijų atsakingumui imant paskolas – tai kliento amžius bei šeimyninė padėtis, rodo “Bigbank” patirtis Baltijos šalyse.

Pasak “Bigbank” valdybos nario Kaido Saar, dažniausiai vyresni asmenys atsakingesni ir įmokas moka laiku. Kuo vyresnis klientas, tuo atsakingiau jis vykdo prisiimtus įsipareigojimus.

Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus klientai paskolas grąžinti vėluoja žymiai rečiau negu jauni. Paminėtina, kad, kalbant apie jaunus asmenis, klientų kredito istorijos kreivė gerėja, kuomet jie įgyja aukštąjį išsilavinimą. Tokia tendencija pastebima visose Baltijos šalyse.

Pensinio amžiaus klientai dažniausiai yra labai atsakingi. Rimtai planuodami ir skaičiuodami savo pajamas bei išlaidas, jie yra priešingybė jaunimui, kuris dažnai pasižymi spontaniškumu ir sunkiau vykdo įsipareigojimus.

Toks jaunų žmonių elgesys iš dalies yra nulemtas ne visada atsakingo vartojimo ir skolinimosi kultūros stokos. Jauni žmonės nesuvokia asmeninės kredito istorijos svarbos – tai pasakytina apie visas Baltijos šalis.

„Tai, jog pensinio amžiaus klientai dažniausiai būna labai atsakingi, yra natūralu – jie turi daugiau gyvenimiškos patirties, kitokias paveldėtas vertybes ir daug rimtesnį savo įsipareigojimų suvokimą. Jauni žmonės nebūtinai yra neatsakingi skolindamiesi – jeigu jie rūpinasi savo ateitimi ir negyvena vien šia diena. Kiekvienas žmogus, nepaisant, kokio jis yra amžiaus, prieš skolindamasis turėtų labai aiškiai suvokti, kokį įsipareigojimą planuoja prisiimti“, – teigia “Bigbank” filialo Lietuvoje vadovas Rolandas Norvilas.

Susituokę susimoka greičiau

Kita statistika rodo, jog grąžinimo problemų galimybė smarkiai mažėja, kai klientas yra susituokęs ir turi aukštąjį išsilavinimą. Įdomu ir tai, jog našliai paskolas grąžina žymiai atsakingiau negu vieniši asmenys.

„Vertindami kitus kriterijus visose Baltijos šalyse, pastebime, jog Lietuvoje žmonės, turintys finansinių sunkumų, turi stiprų šeimos narių palaikymą, tuo tarpu Estijoje bei Latvijoje kiekvienas klientas visą atsakomybę prisiima dažniausiai vienas, o tai kartais būna labai sudėtinga ar net neįmanoma“, – komentuoja Kaido Saar.

“Bigbank” patirtis Baltijos šalyse rodo, jog vėlavimų galimybė taip pat priklauso nuo paskolos grąžinimo termino. Paprastai grąžinimo problemų nekyla, kuomet pasiskolinta suma yra didesnė ir ilgesniam laikui.

Kauniečiai vėluoja dažniau

Tai rodo, jog besiskolinantis didesnę sumą sprendimą priėmė ne spontaniškai, kaip kartais būna skolinantis mažesnes sumas, o apgalvotai, objektyviai įvertinus savo finansines galimybes.

Skolinimosi ypatybės skiriasi ir tarp miestų, pavyzdžiui, Kaune vėluojančių gražinti paskolas skaičius yra šiek tiek didesnis nei kituose Lietuvos miestuose, o vidutinė paskolos suma yra mažesnė.

Pusiau juokais galima pastebėti, kad klientų mokumui įtakos turi ir zodiako ženklai: pastebima tendencija, jog po Avino ir Svarstyklių ženklais gimę asmenys paskolas grąžina ne taip pavyzdingai, o Šaulys bei Liūtas – tai ženklai, kurie atsakingiausiai vykdo prisiimtus įsipareigojimus.

www.verslobanga.lt

Greitųjų kreditų bendrovę apskundęs gyventojas mokės pusę delspinigių

Greitųjų kreditų bendrovėje “SMS Credit.lt” 300 Lt pasiskolinęs bei laiku paskolos negrąžinęs bedarbis turės sumokėti tik pusę per kelis mėnesius susikaupusių delspinigių. Besikreipusiam į vartotojų teises ginančią tarnybą pavyko pasiekti kompromisinį susitarimą.

Ignalinos gyventojas Kęstutis Sidorenka teigia norėjęs atlikti eksperimentą ir negaudamas darbinių pajamų pasiskolinti pinigų. Taigi išleidęs pinigus bei sulaukęs, kol prikapsės dalis delspinigių, jis kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, rašo naujienų portalas delfi.lt.

Ginčui tarpininkavusi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlė skolininkui ir skolintojui delspinigius ir paskolos termino pratęsimo mokestį pasidalinti perpus.

Tarnybos atstovas Vitas Jonas Ūsas VZ.LT patikslino, kad šiame ginče tarnyba nepriėmė jokio įpareigojančio sprendimo, o veikė kaip tarpininkas. Pašnekovas pažymėjo, kad vartotojų teises analogiškuose ar panašiuose ginčuose būtų paprasčiau ginti jei Seime būtų greičiau priimtas įstatymas, reglamentuojantis vadinamųjų greituosius kreditus teikiančių bendrovių veiklą.

“Mes retais atvejais darome šiokias tokias nuolaidas, kai žmogus iškart moka didelę sumą ir panašiais atvejais. Manau, kad taip yra visose kreditų bendrovėse. Tai yra individualaus susitarimo reikalas, jis yra labai retas ir tai yra taikoma atskirais atvejais”, – delfi.lt sakė Julius Mykolaitis, greituosius kreditus teikiančios bendrovės vyriausiasis skolų išieškojimo vadybininkas ir teisininkas.

www.vz.lt

„Citadele” bankas teiks „MoneyGram International“ pinigų perlaidas

Latvijos kapitalo bankas „Citadele“ pradeda bendradarbiavimą su žymia tarptautinių pinigų perlaidų kompanija „MoneyGram International“ ir teiks grynųjų pinigų perlaidų paslaugas.
Tai patogus ir saugus pinigų siuntimo bei gavimo būdas užsienyje ir Lietuvoje gyvenantiems asmenims. Atliekant pinigų perlaidas nereikia turėti sąskaitos banke, – užtenka žinoti gavėjo vardą, pavardę ir šalį, kurioje jis yra. Siųsti ir gauti pinigus galima visuose 15-oje „Citadele” banko klientų aptarnavimo padalinių. Dažniausiai į Lietuvą siunčiami pinigai iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Ispanijos.

„Džiaugiamės, kad „Citadele“ bankas prisijungė prie mūsų tinklo, sėkmingai teikiančio paslaugas 190-yje pasaulio šalių ir tikime, kad „MoneyGram“ pinigų perlaidų paslaugos bus patogios ir patrauklios klientams”, – sakė Šiaurės Europos regiono direktorius Mark Crowson.

„Per pastaruosius keletą metų iš Lietuvos dirbti ir gyventi į užsienį išvyko dešimtys tūkstančių žmonių, todėl greito pinigų pervedimo paslaugos poreikis didėja. „Citadele“ banko teikiama „MoneyGram“ paslauga – galimybė patenkinti klientų poreikius ir taupyti jų laiką, teikiant patogias pinigų perlaidų paslaugas”, – sakė Alma Vaitkunskienė, banko valdybos pirmininkė.

„Citadele banka” banko grupės padaliniai veikia Baltijos šalyse, Švedijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, NVS šalyse. Lietuvoje „Citadele” banko grupei atstovauja „Citadele” bankas kartu su dukterine bendrove „Citadele faktoringas ir lizingas“ bei „Citadele investicijų valdymas“. „Citadele” bankas yra vienintelis oficialusis „American Express” kreditinių kortelių išleidėjas ir aptarnautojas Lietuvoje.

„MoneyGram International“ siūlo daugiau galimybių žmonėms, kuriuos atstumas skiria nuo šeimos ir draugų, arba tiems, kurie neturi banko sąskaitų patenkinti savo finansinius poreikius. Pasaulinių pinigų pervedimų kompanija „MoneyGram International“ padeda savo vartotojams greitai sumokėti mokesčius ir saugiai siųsti pinigus visame pasaulyje tik per 10 minučių. Tai yra pasaulinis tinklas, kurį sudaro daugiau nei 203 tūkst. aptarnavimo vietų 190 šalių.

www.investar.lt

Profesorius: „Greituosius kreditus siūlančios bendrovės – paskolų rykliai“

Prasidėjus ekonominiam sunkmečiui lyg grybai po lietaus pradėjo dygti įvairios bendrovės siūlančios greituosius vartojimo kreditus – mikropaskolas, kuomet per kelias minutes ir be jokio turto įkeitimo gali pasipildyti ištuštėjusią piniginę.

Pavarčius pastarųjų dienų žiniasklaidos priemones gali perskaityti ne vieną istoriją, kuomet kelis šimtus litų pasiskolinęs žmogus po kelių savaičių turi gražinti tūkstančius ir nelabai suvokia, kodėl gražintina pinigų suma taip ženkliai išaugo.

„Užsienyje greituosius kreditus siūlančios bendrovės jau kuris laikas dėl milžiniškų palūkanų normų vadinamos paskolų rykliais“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) Finansų katedros vedėjas profesorius Arvydas Paškevičius.

Jis pateikia ir konkretų pavyzdį, kuomet vienoje iš Lietuvoje veikiančių bendrovių pasiskolinus 500 litų, po penkių dienų reikia gražinti 545 litus – palūkanos 9 procentai per 5 dienas. Metinė palūkanų norma būtų 657 procentai. Pasižvalgius į užsienio valstybes, Lietuva nėra išskirtinė. Užsienyje tokių bendrovių metinė palūkanų norma taip pat svyruoja nuo 300 iki 1000 procentų.

„Jei greituosius vartojimo kreditus teikianti bendrovė būtų bankas, ji privalėtų viešai skelbti palūkanų normą. Tuomet pinigų norintis pasiskolinti žmogus tikriausiai rimtai susimastytų, ar verta skolintis, o kai kurie gal nuspręstų nesiskolinti, – įsitikinęs VU TVM profesorius A. Paškevičius.

– Tačiau greituosius kreditus teikiančioms bendrovės neprivalo skelbti palūkanų normos. Priešingai nei bankų jų niekas nekontroliuoja, o atsakingos jos yra tik pačios prieš save – tiksliau Lietuvos greitųjų vartojimų kreditų asociacijai, kurią pačios įkūrė ir kurios narės yra“.

Greitųjų vartojimo kreditų asociacija skelbia, jog jos nariai per trejus metus išdavė kreditų už 50 mln. litų, o pradelsti įsiskolinimai šiuo metu siekia 9 mln. litų. Vidutinė suma, kurią vartotojas skolinosi iš greitųjų vartojimo kreditų bendrovių, buvo apie 450 litų.

„Tokių mažų greitųjų paskolų neteikia joks šalies bankas. Kodėl? Jiems paprasčiausiai neapsimoka. Paskolų suma yra maža, o rizika pernelyg didelė“, – paaiškina VU TVM Finansų katedros vedėjas prof. A. Paškevičius.

Jei greitai prireikia kelių šimtų litų, jis pataria naudotis kreditinėmis kortelėmis, kurios išdavimo metu bankas nustato kredito limitą.

„Priklausomai nuo susitarimo su banku, vartotojas numatytą laikotarpį gali skolintis nemokamai, tai reiškia, kad už panaudotą kreditą kurį laiką nereikia mokėti palūkanų. Aišku, priešingai nei greitieji kreditai, banko kreditinė kortelė nėra išduodama per kelias minutes nemačius žmogaus, neišsiaiškinus jo galimybių gražinti pasiskolintą sumą. Ir, aišku, turint kredito kortelę reikia mokėti metinį jos išlaikymo mokestį bankui“, – sako VU TVM prof. A. Paškevičius.

www.verslosavaite.lt

Siūloma uždrausti paskolas teikti kavinėse ar siunčiant žinutes

Siūloma griežčiau reglamentuoti vartojamojo kredito sudarymo vietą ir drausti tokią kredito sutartį pasirašyti naudojant nuotolinio ryšio priemones.

Tai numatančią Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seimui siūlo priimti Seimo nariai Erikas Tamašauskas ir Audrius Endzinas.

Jei ši pataisa būtų priimta, pastaruoju metu išpopuliarėjusių greitųjų paskolų
teikėjai nebegalėtų siūlyti gyventojams pasiskolinti pinigų kavinėse ir kitose viešojo maitinimo vietose, išsiuntus trumpąją žinutę ar paskambinus.

„Pastaruoju metu greitąsias paskolas pasirenka vis daugiau žmonių, tačiau kartu daugėja ir smarkiai prasiskolinusių gyventojų, kurie vartojamąjį kreditą ima gerai neapsvarstę ir nepagalvoję.

Blogiausia yra tai, kad šiuos kreditus teikiančios bendrovės savo paslaugas gyventojams siūlo tokiose vietose, kuriose jie labiau linkę skolintis, pavyzdžiui, parduotuvėse, kavinėse. Kas gali garantuoti, kad kredito nepaprašys nuo alkoholio apsvaigęs asmuo?“ – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Erikas Tamašauskas.

Jo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 30 bendrovių, kurios teikia vartojimo kreditus. Dalis šių bendrovių juos siūlo itin paprastomis sąlygomis, o tai kelia abejonių dėl veiklos skaidrumo ir atsakingumo.

Parlamentarai neatmeta galimybės, kad jei tvarka nesikeis ir nebus pradėtas griežčiau reglamentuoti greitųjų paskolų teikimas, gali padaugėti dokumentų klastojimo, sukčiavimo ar neteisėto asmens duomenų panaudojimo atvejų.

www.lrt.lt

“Bigbank” siūlo finansinių patarimų svetainę

„Bigbank“ iniciatyva pradeda veikti finansinių patarimų svetainė skolupatarejas.lt. Joje į klausimus atsakinės banko darbuotojai, o konsultuotis kviečiami visi norintys.

Svetainėje skelbiami praktiniai ir teoriniai patarimai, kaip elgtis sumažėjus pajamoms ar praradus darbą. Analogiška svetainė prieš 4 mėnesius pradėjo veikti Estijoje, investicijos į Lietuvoje pradėjusį veikti tinklalapį neskelbiamos.

„Skolupatarejas.lt sukurta skatinti būtent atsakingą skolinimąsi ir padėti išspręsti su įsiskolinimu susijusias problemas“, – teigia Rolandas Norvilas, banko Lietuvos filialo vadovas.

Banko filialas Lietuvoje pradėjo veikti nuo 2007 m. rugsėjo.

www.verslobanga.lt

Makroekonominę ateitį geriausiai nuspėja „DnB Nord“ ir „Nordea“

Tiksliausias Lietuvos makroekonomines prognozes pastaraisiais metais pateikia „DnB Nord“ ir „Nordea“ bankų analitikai, o didesnę šalies rinkos dalį užimantiems bankams tai sekasi prasčiausiai, rodo portalo NTspekuliantai.lt atlikta 2007-2008 m. makroekonominių apžvalgų analizė.

Prognozių tikslumas vertintas pagal 3 rodiklius: bendrąjį vidaus produktą (BVP), infliaciją bei nedarbo lygį. Analizuotos 5 Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, Finansų ministerijos bei Lietuvos banko analitikų parengtos makroekonominės apžvalgos.

2007 m., dar neprasidėjus ekonominei krizei, tiksliausias ekonomines prognozes pateikė „DnB Nord“ ir Finansų ministerijos analitikų komandos. „DnB Nord“ pavyko pateikti labai artimas tikrovei prognozes dėl visų 3 tirtų rodiklių, Finansų ministerijai ne itin gerai pavyko prognozuoti BVP augimą – jos versija pasirodė pernelyg optimistinė.

2008 m. prognozuoti buvo kur kas sudėtingiau visiems, o arčiausiai tiesos buvo išdrįsusieji pateikti pesimistiškiausius scenarijus. Tarp tiksliausių išsiskyrė „DnB Nord“ bei „Nordea“ analitikai, blogiausiai nuspėti ateitį sekėsi Lietuvos bankinio sektoriaus lyderiams SEB bankui bei „Swedbank“. Visgi būsimo neigiamo BVP pokyčio nesugebėjo įžvelgti nė vienos įstaigos analitikai.

Portalo NTspekuliantai.lt vadovas Matas Macijauskas pabrėžia, kad šios analizės rezultatai – sąlyginiai. Pirmiausia dėl to, jog vertinti tik 3 makroekonominiai rodikliai – tie, kuriuos apžvelgia visi tirti bankai. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad bankai apžvalgas skelbia skirtingu metu, o kai kurie vėliau jas patikslina, todėl analitikų turimos informacijos lygis gali skirtis. Tiesa, „DnB Nord“ banko analitikai prognozes skelbia metų viduryje ir vėliau jų nebekeičia, priešingai nei dalis kitų bankų.

www.atn.lt

Vyriausybė siūlo griežtinti greitųjų paskolų teikimą

Rudens sesijoje Vyriausybė ragina Seimą svarstyti jos pateiktą Vartojimo kredito įstatymo projektą. Jame numatytas ir greitųjų kreditų reglamentavimas.

Pasak Vyriausybės pranešimo spaudai, trumpalaikių paskolų rinka sparčiai auga – šiuo metu veikia per 30 tokias paslaugas teikiančių įmonių, kartu didėja ir gyventojų skundai dėl nesugebėjimo vykdyti finansinius įsipareigojimus.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vien šiemet sulaukė daugiau kaip 100 tokių nusiskundimų.

„Greituosiuose vartojimo kredituose slypi nemaža rizika, nemokumo atveju pasekmės gali būti itin skaudžios. Todėl raginame žmones ne tik skolintis atsakingai, įvertinant savo finansines galimybes, bet ir siekiame įteisinti tam tikrus saugiklius įstatymais“, – sakė Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

Vartojimo kredito įstatymas reglamentuotų ir greitųjų kreditų teikimo sąlygas bei informavimo apie jas reikalavimus, kredito davėjų ir kredito tarpininkų pareigas ir atsakomybę teikiant vartojimo kreditus bei tikrinant kredito gavėjų mokumą, kredito davėjų bei kredito tarpininkų priežiūrą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat įspėja gyventojus apie greitųjų kreditų riziką – skaičiuojamus delspinigius, prisiimamą ne vieną kreditinį įsipareigojimą, gebėjimą padengti

www.lrt.lt

Griauna mitus apie greitųjų kreditų bendroves

„Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodantys pranešimai apie greituosius vartojimo kreditus teikiančias kompanijas ir jų vykdomą „pražūtingą“ skolinimo politiką gali klaidinti visuomenę“, – teigia Pinigine.lt prekinį ženklą valdančios bendrovės „Minibank“ teisininkė Sima Ubė.

Pasak jos, pateikiama vienpusiška informacija neatitinka tikrovės ir iškreipia konkurenciją tarp paskolas išduodančių įmonių ir tokius pat kreditus teikiančių bankų.

Dažniausiai greitųjų vartojimo kreditų kompanijos kaltinamos tuo, kad neva nevertina savo klientų mokumo, t. y., gebėjimo laiku vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Tačiau nuo kliento finansinių galimybių, gaunamų pajamų, darbo vietos ir daugybės kitų faktorių tiesiogiai priklauso ar asmuo, pasiėmęs paskolą, sugebės ją grąžinti.

„Mokumo nevertinimas reikštų, kad įmonė teikdama kreditus ir netikrindama besikreipiančiųjų mokumo, nesitikėtų atgauti paskolintų pinigų. Toks elgesys būtų ne tik nesuderinamas su elementaria verslo logika, kur pagrindinis įmonės tikslas – pelnas, bet ir su pačiais fundamentaliausiais skolinimo principais“, – pažymi Pinigine.lt valdančios įmonės atstovė.

Todėl klientų mokumas yra vertinamas vadovaujantis ne tik įmonės viduje sukurta metodika, bet naudojantis įvairiomis valstybinių institucijų ir privačių kredito valdymo įmonių duomenų bazėmis bei specialiai mokumo vertinimui sukurtomis programinėmis priemonėmis.

Duomenys asmenų mokumui vertinti sutarčių pagrindu gaunami iš Socialinio draudimo fondo valdybos (SoDros), Gyventojų registro tarnybos, Hipotekos, Turto areštų registro, Nekilnojamojo turto registrų, UAB „Creditinfo Lietuva“.

„Be abejo, gaudami ir tvarkydami šiuos duomenis mes privalome užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir gauti klientų sutikimą. Šį procesą griežtai priežiūri ir kontroliuoja Asmens duomenų apsaugos inspekcija“, – pažymi Pinigine.lt teisininkė.

Greitųjų kreditų bendrovių veiklą taip pat prižiūri Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, kuri tikrina kaip laikomasi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų.

„Greituosius kreditus teikiančios įmonės savo veikloje vadovaujasi ir Finansų įstaigų įstatymu, todėl pareiškimai, kad tokių įmonių veiklos nereglamentuoja jokie teisės aktai kelia nuostabą ir neatitinka tikrovės“, – teigia S. Ubė.

Pasak jos, lyginti bankams ir paskolas teikiančioms įmonėms keliamus reikalavimus yra ne visai teisinga, kadangi pagrindinis bankų kontrolės tikslas yra užtikrinti tų pinigų, kuriuos jie skolinasi iš žmonių, indėlių pavidalu, saugumą. Tuo tarpu greitųjų kreditų bendrovės veikia savo rizika, t. y., skolina nuosavą kapitalą.

Pinigine.lt teisininkė taip pat pažymi, kad laukia vis dar nepriimto Vartojimo kreditų įstatymo ir tikisi, kad jis užkirs kelią nepagrįstoms, greitų rinkėjų dividendų per rinkimus siekiančių politikų kalboms apie tai, kad greitųjų vartojimo kreditų kompanijos veikia visiškai nekontroliuojamos.

„Greitųjų kreditų bendrovės rinkoje neveikia labiau palankesnėmis sąlygomis nei kitos įmonės. Jos vertina klientų mokumą, savo veikloje vadovaujasi privalomais teisės aktais, be to, susiduria su labai didele konkurencija, kas sąlygoja vis geresnio ir pigesnio produkto, šiuo atvejų paskolų, atsiradimą. Todėl dažnai joms metami kaltinimai yra niekuo nepagrįsti ir neteisingi“, – sako Pinigine.lt atstovė S.Ubė.

www.diena.lt

Greitas paskolas siūlys kavinėse

Greitojo kredito paslaugos bus teikiamos maitinimo įstaigose „Katpėdėlė“, „Charlie Pizza“, „Carskoje Selo“, „Mambo“ ir „Bravarija“, skelbia UAB „SMScredit.lt“. Iki šios greitas paskolas buvo galima gauti bendrovės padaliniuose, internetu, telefonu ar trumpąja žinute.

Norintys skolintis maitinimo įstaigose padavėjui turės paduoti užpildytą paskolos gavimo paraišką ir asmens tapatybės kortelę ar pasą. Tuomet jis sulauks bendrovės konsultanto skambučio, kurio metu bus patikslinti paraiškos teikėjo duomenys, ir, jei klientas atitiks nustatytus mokumo vertinimo kriterijus, pinigai nedelsiant bus pervesti į jo banko sąskaitą.

Paskolos paraišką galima užpildyti 39 maitinimo įstaigose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Plungėje, Radviliškyje, Utenoje ir Mažeikiuose.

UAB „SMScredit.lt” veikia Lietuvoje, Latvijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Bendrovė siūlo galimybę be įkeitimo, laidavimo mokiam 19-65 m. Lietuvos gyventojui gauti 5 – 1.000 Lt paskolą.ų.

www.investar.lt

Free T-Mobile Phones on Sale | Thanks to CD Rates, Best New Business and Registry Software