Posts Tagged ‘general financing’

Lošimo įstaigose ir kavinėse greitieji kreditai teikiami nebus

finansinių paslaugų rinką pastaraisiais metais įžengusių greitųjų vartojimo kreditų įmonių veiklą vartotojai vertina nevienareikšmiškai: vieni galimybę greitai ir be didelių formalumų trumpam laikotarpiui pasiskolinti nedidelę pinigų sumą vertina palankiai, kiti piktinasi didelėmis palūkanomis, delspinigiais bei kitais bendrovių nustatytais neproporcingai dideliais įpareigojimais vartotojui.

Ypač karštas diskusijas visuomenėje ir žiniasklaidoje sukėlė kai kurių bendrovių siūlymai teikti greituosius kreditus kai kuriose viešoje maitinimo įstaigose. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsniu, vartotojas turi teisę į teisingą, visapusišką ir išsamią informaciją apie teikiamą paslaugą. Minėtu atveju kreditoriaus pareiga suteikti informaciją yra perkeliama tarpininkui – restorano, kavinės darbuotojui, kuris neturi tinkamos patirties paskolų teikimo ir vartotojų konsultavimo srityje. Kyla rimtų abejonių, ar vartotojams viešojo maitinimo įstaigose yra suteikiama tinkama ir visapusiška informacija bei sudaroma galimybė tinkamai susipažinti su paskolos sutarties sąlygomis. Nemaža tikimybė, kad tokioje vietoje paskola gali būti suteikta nuo alkoholio apsvaigusiems asmenims, negalintiems objektyviai įvertinti savo sprendimų dėl prisiimamų finansinių įsipareigojimų bei galimybių grąžinti paskolą.

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenustato vartojimo kreditus teikiančių asmenų (išskyrus komercinius bankus ir kredito unijas) kontrolės ar priežiūros mechanizmo. Dar 2009 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas, tačiau iki šiol nepriimtas Vartojimo kredito įstatymo projektas, kuriuo į nacionalinę teisę yra perkeliamos 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB, nuostatos. Vartojimo kredito įstatymo projekte siūloma įtvirtinti kreditorių kontrolės mechanizmą ir nustatyti, kad kredito davėjų priežiūros institucija yra Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas pažymi, jog kol nėra nustatytas greitųjų kreditų įstaigų teisinis reguliavimas šių finansinių paslaugų teikėjus Tarnyba ragina plačiau taikyti sąžiningo verslo praktiką, užtikrinti atsakingo skolinimo principą bei laikytis profesinio atidumo reikalavimų.

Su pritarusia šiems raginimams Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2010 m. birželio 1 d. pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. O šiandien (lapkričio 5 d.) šalys pasirašė susitarimo priedą, kuriuo susitariama, kad, „skatindama skaidraus ir atsakingo skolinimo principų taikymą ir vykdydama nesąžiningos komercinės veiklos prevenciją, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija įsipareigoja skatinti asociacijos narius nutraukti finansinių paslaugų veiklą arba nepradėti jos vykdyti azartinių lošimų įstaigose bei įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais“.

„Šios nuostatos įgyvendinimas gali tapti saugikliu negalinčius tam tikrose situacijose adekvačiai vertinti savo veiksmų vartotojus apsaugoti nuo rizikingų sprendimų prisiimti neapgalvotus įsipareigojimus, gresiančius jiems ir jų šeimoms sunkiai prognozuojamomis pasekmėmis, – po dokumento pasirašymo sakė Feliksas Petrauskas. Kol Lietuvos Respublikos Seimas tebesvarsto Vartojimo kredito įstatymo projektą, kviečiu ir nepriklausančias Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai greituosius vartojimo kreditus teikiančias bendroves prisijungti prie šios iniciatyvos, skatinančios plėtoti sąžiningą ir skaidrų verslą“.

www.investar.lt

Lietuviai mieliausiai renkasi vartojimo lizingo paslaugas

Lietuvos gyventojams iki šiol patraukliausia kreditavimo paslauga išlieka vartojimo lizingas, rodo Prancūzijos banko „Societe Generale“ grupei priklausančios vartojimo lizingo paslaugas bei kreditus teikiančios finansų įstaigos „General Financing“ užsakymu rugsėjo mėnesį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Vartojimo lizingo, pirkimo išsimokėtinai paslaugas tyrime dalyvavusieji įvertino 7,89 balais iš 10, t.y. 0,47 balo daugiau nei 2010 m. vasarį. Net 40 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems yra svarbu, jog kreditavimo bendrovė teiktų vartojimo lizingo paslaugas.

Tyrimas parodė, kad vartojimo lizingo, pirkimo išsimokėtinai paslaugas labiausiai vertina 21-29 metų amžiaus žmonės, jos patrauklesnės moterims ir kaimo gyventojams.

„Ankstesni mūsų daryti tyrimai parodė, kad šalies gyventojai mielai naudojasi vartojimo lizingu, nes mano, kad finansų įstaigos šią paslaugą teikia skaidriai ir aiškiai pristatydamos visas išlaidas, – sako K. Balakinas. – Ši tendencija kol kas išlieka.“

Nepaisant to, kad išsimokėtinai prekes ir paslaugas žmonės gali įsigyti jau daugiau nei 10 metų, didelė dalis nežino, kuo skiriasi pirkimas išsimokėtinai ir išperkamoji nuoma.

„Pagrindinis skirtumas yra tas, kad naudodamasis išperkamąja nuoma žmogus įgytos prekės savininku tampa tik sumokėjęs paskutinę paskolos įmoką. Tuo tarpu naudodamasis pirkimo išsimokėtinai paslauga, asmuo prekės savininku tampa iš karto, vos tik pasirašęs sutartį“, – pasakoja „General Financing“ generalinis direktorius.

„General Financing“ duomenimis, šiuo metu pirkdami prekes išsimokėtinai šalies gyventojai vidutiniškai skolinasi 1300 litų.

Antroje vietoje pagal patrauklumą lietuviams yra bankų vartojimo kreditai (jiems suteikti 6,36 balai). Greitieji kreditai nelaikomi patrauklia paslauga (jiems buvo suteikti tik 3,87 balai iš 10 galimų).

Visuomenės nuomonės tyrimą šių metų rugsėjo 1-20 dienomis atliko rinkos tyrimų agentūra „Synopticom Ad Research“, telefonu buvo apklausta 1000 šalies gyventojų.

www.diena.lt

Prekės ženklas Kreditas 123 buvo naudojamas neteisėtai

Prancūzijos banko „Societe Generale“ grupei priklausanti finansų įstaiga „General Financing“, teikianti vartojimo lizingo paslaugas ir vartojimo kreditus, kreipėsi į Lietuvos greitųjų vartojimo kreditų asociacijos nares UAB „Sigirė“, UAB „Finverta“, UAB „Katalogas“ bei UAB „SMScredit.lt“ su prašymu nutraukti neteisėtą jos prekės ženklo „Kreditas 123“ naudojimą.

Šios LGVKA narės savavališkai naudojo „General Financing“ nuosavybės teise priklausantį prekės ženklą „Kreditas 123“ kaip raktinį žodį www.google.lt internetinės paieškos sistemoje savo greitųjų kreditų paslaugoms žymėti.

Pasak „General Financing“ generalinio direktoriaus Konstantino Balakino, minėtų greitųjų kreditų bendrovių užsakymu, www.google.lt internetinės paieškos sistemos paieškos lauke raktiniu žodžiu pasirinkus „Kreditas 123”, tarp paieškos rezultatų šalia minėto žodžių junginio buvo pateikiamos nuorodos į LGVKA narių teikiamas finansines paslaugas.

„Teikdami vartojimo lizingo paslaugas ir vartojimo kreditus jau nebenaudojame „Kredito 123“ prekės ženklo, tačiau bendrovė lieka jo savininke. Neteisėtai naudodamos bendrovei priklausantį prekės ženklą, minėtos LGVKA narės pažeidė „General Financing“, kaip ženklo savininkės, teises, dėl to mes giname savo interesus“.

UAB „Sigirė“, UAB „Finverta“, UAB „Katalogas“ bei UAB „SMScredit.lt“ www.google.lt internetinės paieškos sitemoje, pasitelkdamos „Kredito 123“ prekės ženklą, vartotojams pateikdavo ir reklamą, kuri pastaruosius klaidino arba galėjo suklaidinti.

Tokia reklama dėl savo klaidinančio pobūdžio galėjo paveikti vartotojų elgesį ir dėl to pakenkė „General Financing“ galimybėms konkuruoti rinkoje.

„Toks LGVKA narių elgesys, kai savavališkai ir neteisėtai naudojamas rinkoje gerai žinomas finansinių paslaugų prekės ženklas, rodo neatsakingą bendrovių požiūrį į savo verslo valdymą,“ – mano K. Balakinas.

„General Financing“ žiniomis, gavusios oficialius prašymus, UAB „Sigirė“, UAB „Finverta“, UAB „Katalogas“ bei UAB „SMScredit.lt“ nutraukė neteisėtą „Kredito 123“ prekės ženklo naudojimą.

Nepaisant to, „General Financing“ pasilieka sau teisę reikalauti turtinės žalos atlyginimo dėl minėtų neteisėtai įgyvendintų veiksmų.

Finansų įstaiga „General Financing“ savo prekės ženklo „Kredito 123“ nebenaudoja nuo šių metų liepos 12 dienos. Bendrovės vartojimo lizingo paslaugos ir vartojimo kreditai teikiami žymint juos tik „General Financing“ prekės ženklu.

www.diena.lt

General Financing atsisako Kreditas 123 prekės ženklo

Vartojimo lizingo ir kredito paslaugas teikianti finansų įstaiga „General Financing“ nuo šiol savo paslaugas žymės tik „General Financing“ prekės ženklu. Atsisakoma prekės ženklo „Kreditas 123“, nors jis liks bendrovės nuosavybe.

„Norime, kad mūsų klientams ir partneriams būtų aišku, jog esame vartojimo lizingo paslaugas ir vartojimo kreditus teikianti bendrovė, o ne greitųjų kreditų įmonė“ – sako Konstantinas Balakinas, „General Financing“ generalinis direktorius.
Pasak jo, pasikeitimai neturės jokios įtakos įmonės partneriams, klientams ar darbuotojams.

„General Financing“ vartojimo kreditai yra teikiami daugiau nei 800 vietų visoje Lietuvoje: 12 bendrovės klientų aptarnavimo skyrių, daugiau nei 264 „Lietuvos pašto“ skyrių, „Maxima“, „Topo centro“ parduotuvėse, „Lukoil“ degalinėse bei kitose „General Financing“ ženklu pažymėtose partnerių parduotuvėse ar paslaugų teikimo vietose.

www.vz.lt

“General Financing” skolina jau ir degalinėse

Vartojimo kreditų ir lizingo rinkos bendrovė „General Financing“, valdanti prekės ženklą „Kreditas 123“, teiks paskolas „Lukoil“ degalinėse.

Bendrovės vartojimas paskolas pavedimu į banko sąskaitą galima gauti 70 „Lukoil“ tinklo degalinių visoje Lietuvoje. Degalinėse pirmiausia bus įvertinamas kliento mokumas, o tuomet sprendžiama, ar suteikti vartojimo kreditą.

Finansų įstaigos „General Financing“ vartojimo kreditai yra teikiami daugiau nei 800 taškų visoje Lietuvoje: 11 bendrovės klientų aptarnavimo skyrių, daugiau nei 264 „Lietuvos pašto“ skyrių, „Maxima“, „Topo centro“ parduotuvėse ir kitose „General Financing“ ir „Kredito 123“ ženklu pažymėtose partnerių parduotuvėse bei paslaugų teikimo vietose.

„General Financing” priklauso Prancūzijos banko „Societe Generale“ grupei.

www.verslobanga.lt

Besiskolinantys turėtų domėtis metine kredito grąžinimo norma

Finansų įstaiga „General Financing“, teikianti vartojimo kreditų ir vartotojiško lizingo paslaugas, kreditus imančius šalies gyventojus ragina domėtis ne kreditams taikomomis palūkanomis ir kitais mokesčiais, o prašyti pateikti siūlomos paslaugos metinę kredito grąžinimo normą (toliau MKGN). Būtent MKGN yra tas dydis, kuris leidžia, nesigilinant į skirtingas kreditorių taikomas paslaugų kainodaras, paprastai ir tiksliai palyginti kelis kredito teikimo pasiūlymus ir išsirinkti pigiausią.

„General Financing“ generalinio direktoriaus Konstantino Balakino teigimu, Lietuvoje veikiantys bankai, lizingo, vartojimo kreditų bendrovės ir kitos finansų įstaigos savo paslaugoms taiko skirtingą kainodarą. Siūlydamos savo paslaugas, vienos nurodo ir akcentuoja metines palūkanų normas, kitos – prekių pabrangimo koeficientus, dar kitos – tiesiog paskolos mokesčius. „Daugeliui gali būti sudėtinga paskaičiuoti, kiek iš tiesų papildomai reikės sumokėti už paimtą kreditą. Dėl to kiekvienas skolintis ketinantis asmuo, visų pirma, turėtų sužinoti metinę kredito grąžinimo normą, nes tik taip pavyks išsirinkti pigiausią finansinį pasiūlymą“, – pataria K. Balakinas.

Metinė kredito grąžinimo norma yra procentais išreikšta suma, kurią pasiskolinęs asmuo turi mokėti už suteiktą kreditą, įskaitant palūkanas, visus, net ir įmokų mokėjimo, mokesčius, administracines išlaidas. Kitaip tariant, MKGN parodo galutinę vartojimo kredito kainą. „Kuo mažesnė metinė kredito grąžinimo norma, tuo mažiau reikės mokėti už kreditą, – teigia K. Balakinas. – Metinę kredito grąžinimo normą privalo paskaičiuoti ir nurodyti bet kuris kreditorius, ar tai būtų bankas, finansų įstaiga ar lizingo bendrovė, teikiantis vartojimo kreditus kaip tai nurodo Civilinis kodeksas“.
Kuo vartojimo kreditui taikomos mažesnės palūkanos, papildomi, net ir įmokų mokėjimo, mokesčiai, administracinės išlaidos, tuo MKGN yra mažesnė. MKGN dydis priklauso ir nuo kredito termino bei sumos dydžio – kuo didesnė suma ir ilgesniam laikui skolinamasi, tuo MKGN yra mažesnė. Pavyzdžiui, skolinantis 1000 litų mėnesiui ir metams už tą pačią, tarkime 100 litų, kainą, per metus grąžinamo kredito MKGN bus mažesnė už tik mėnesiui paimto.

„Metinė kredito grąžinimo norma gali kisti ir priklausomai nuo situacijos rinkoje. Dabar, krizės metu, šis dydis bendrai rinkoje yra kiek aukštesnis nei anksčiau, – pasakoja „General Financing“ direktorius. – MKGN reikalinga būtent tam, kad žmogus galėtų lengvai susigaudyti, kiek brangiau ar pigiau jam skolina skirtingos finansų įstaigos“.

MKGN apskaičiavimo tvarką, kuri yra vienoda tiek bankams, tiek finansų įstaigoms, tiek ir lizingo bendrovėms, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas.

www.balsas.lt

General Financing Vilniaus apygardos teisme gina savo prekės ženklą

Vilniaus apygardos teismas priėmė finansų įstaigos “General Financing” ieškinį, kuriame prašoma uždrausti greitųjų kreditų bendrovei “NWO Invest” neteisėtai naudoti subdomeną www.kredit123.lt, bei nutarė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti dalį bendrovės “NWO Invest” turto.

Finansų įstaiga “General Financing”, viena Lietuvos vartojimo kreditų ir vartotojiško lizingo rinkos lyderių, priklausanti Prancūzijos banko “Societe Generale” grupei bei valdanti prekės ženklą “Kreditas 123″, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą po to, kai pastebėjo, kad greitųjų kreditų bendrovė “NWO Invest” nesąžiningai ir neteisėtai naudoja jos prekės ženklą. Ši greitųjų kreditų bendrovė į savo interneto svetainę nukreipdavo asmenis, surinkusius subdomeno adresą www.kredit123.lt, kuris yra beveik identiškas “General Financing” interneto svetainės adresui www.kreditas123.lt. Finansų įstaiga “General Financing” prašė teismo uždrausti greitųjų kreditų bendrovei “NWO Invest” neteisėtai naudoti adresą www.kredit123.lt bei atlyginti tokiais neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Vilniaus apygardos teismas patenkino “General Financing” prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai uždraudė žymens www.kredit123.lt naudojimą, kaip interneto tinklapio adresą bei verslo identifikatorių. Tam, kad teismo sprendimas būtų įgyvendintas, areštuojamas ir bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurio suma siekia 70 000 litų.

Finansų įstaigos “General Financing” generalinio direktoriaus K. Balakino įsitikinimu, neteisėtas svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas ir tokiu būdu daroma žala teisėtiems jo valdytojams prieštarauja sąžiningo verslo principams ir su tuo neturi būti taikomasi. “Džiaugiamės Vilniaus apygardos teismo sprendimu, – teigia K.Balakinas. – Finansų paslaugas teikiančios bendrovės rinkoje turi veikti ypač atsakingai ir skaidriai. Labai gaila, kad Lietuvoje vis dar tenka susidurti su nesąžinigai verslus valdančiomis bendrovėmis”.

“General Financing” imsis tolimesnių veiksmų ir gins savo pažeistas teises į prekių ženklą ir įvaizdį teisme.

http://www.verslobanga.lt

General Financing sieks pakeisti LR valstybinio patentų biuro sprendimą dėl BigBank prekių ženklo

Prancūzijos banko “Societe Generale” grupei priklausanti finansų įstaiga “General Financing”, valdanti prekės ženklą “Kreditas 123″ ir teikianti mažmeninio lizingo paslaugas bei vartojimo kreditus, Vilniaus apygardos teismui apskundė LR valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimą dėl “BigBank” prekių ženklo “BigBank greičiausias kelias iki pinigų” registracijos palikimo galiojančia, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Bendrovė sieks, kad šis sprendimas būtų pakeistas.

Pasak finansų įstaigos “General Financing” generalinio direktoriaus Konstantino Balakino, “BigBank” prekių ženklo dalyje “Greičiausias kelias iki pinigų” glūdi neteisinga, apgaulinga informacija, dėl to šis prekių ženklas gali suklaidinti visuomenę. “Klaidingo prekių ženklo registracija turi būti pripažintina negaliojančia,” – teigia K. Balakinas.

Anot K.Balakino, LR valstybinis patentų biuras, svarstydamas “General Financing” prašymą sustabdyti klaidinančio prekės ženklo registracijos galiojimą, objektyviai neišnagrinėjo pateiktų įrodymų bei neįvertino argumentų. Netinkamai buvo įvertinta, kiek “BigBank greičiausias kelias iki pinigų” prekių ženklas atitinka prekių ženklams keliamus reikalavimus, nepagrįstai nustatyta, jog nėra galimybės suklaidinti visuomenę dėl šiuo ženklu žymimų paslaugų kokybės. Nebuvo atsižvelgta į įrodymus, kaip vidutinis Lietuvos vartotojas supranta “BigBank” prekių ženkle esančią informaciją.

“General Financing” generalinio direktoriaus nuomone, Lietuvos valstybinis patentų biuras nevertino “BigBank” prekių ženklo dalyje “Greičiausias kelias iki pinigų” esančios informacijos klaidingumo, taip pat nevertino šio ženklo santykyje su paslaugomis, kurioms žymėti jis registruotas. LR valstybinis patentų biuras neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė išnagrinėti ir įvertinti “General Financing” pateiktų įrodymų. “BigBank” prekių ženklas “BigBank greičiausias kelias iki pinigų” klaidina visuomenę dėl paslaugų, kurioms žymėti jis registruotas, kokybės taip pat dėl to, jog nurodo neegzistuojančias paslaugų savybes”, – įsitikinęs K.Balakinas.

“General Financing” sieks, kad Vilniaus apygardos teismas panaikintų LR valstybinio patentų biuro sprendimą ir “BigBank” prekių ženklo “BigBank greičiausias kelias iki pinigų” registraciją pripažintų negaliojančia.

http://www.verslobanga.lt

Valstybinis patentų biuras: Bigbank prekių ženklo registracija lieka galioti

Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius (toliau – VPB) atmetė bendrovių – UAB “General Financing” (prekės ženklas “Kreditas 123″) ir UAB “MCB Finance” (prekės ženklas “Credit24″) protestus dėl BIGBANK AS priklausančio prekių ženklo “BIGBANK greičiausias kelias iki pinigų” registracijos. BIGBANK AS prekių ženklo registracija palikta galioti.

VPB pateiktais protestais buvo prašoma pripažinti negaliojančia prekių ženklo “BIGBANK greičiausias kelias iki pinigų” registraciją Nr. 56877. Protestai buvo grindžiami tuo, kad BIGBANK prekių ženklas yra klaidinantis: jame esantis žodis “greičiausias” sudaro įspūdį, kad šiuo prekių ženklu pažymėta paslauga yra greičiausia, o kiti rinkos dalyviai tokią paslaugą teikia ne taip greitai. VPB nusprendė, kad prekių ženklas “BIGBANK greičiausias kelias iki pinigų” visuomenės neklaidina.

VPB nurodė, kad prekių ženklas “BIGBANK greičiausias kelias iki pinigų” yra skirtas banko teikiamoms paslaugoms apibūdinti, tačiau jame nėra kalbama apie konkrečias paskolas, jų suteikimo sąlygas, terminus, dydį ar kitas savybes. VPB taip pat patvirtino, kad prekių ženklas “BIGBANK greičiausias kelias iki pinigų” yra metafora ir suprantamas perkeltine prasme. Tai, beje, patvirtino ne tik VPB, bet ir Lietuvių kalbos institutas bei apklausos, kurias atliko TNS Gallup ir pats bankas.

“Mes manome, kad Lietuvos vartotojai yra mąstantys ir protingi, todėl metaforiškai pateikiamą informaciją suvokia netiesiogiai. Šį prekių ženklą mes jau seniai naudojame ir kitose šalyse ir dėl to niekada nekilo jokių ginčų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad metaforas savo prekių ženkluose ir reklaminiuose šūkiuose naudoja nemažai žinomų tarptautinių ir Lietuvos bendrovių. Pavyzdžiui, mums visiems puikiai žinomas tarptautinių gaiviųjų gėrimų gamintojo šūkis, raginantis jų gėrimu mėgautis visada. VPB dar kartą patvirtino, kad tokie ženklai ir šūkiai yra naudotini”,- teigė BIGBANK AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.

Prekių ženklas “BIGBANK greičiausias kelias iki pinigų” yra dalis Europos Sąjungoje registruoto BIGBANK prekių ženklo.

BIGBANK AS yra vienas didžiausių bankų Baltijos šalyse, besispecializuojantis išskirtinai kreditų ir indėlių fiziniams asmenims rinkoje. 2009 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje BIGBANK aktyvai sudarė 2,9 mlrd. EEK (~0,64 mlrd. LTL), o grynasis BIGBANK grupės pelnas trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo 37,8 mln. EEK (~8,3 mln. LTL). 2009 metų pabaigoje BIGBANK turėjo 28 klientų aptarnavimo skyrius Baltijos šalyse ir Suomijoje: 10 skyrių veikė Estijoje, 10 – Lietuvoje, 7 – Latvijoje ir vienas Suomijoje. Iš viso grupėje dirbo 392 darbuotojai: 167 – Estijoje, 154 – Latvijoje, 69 – Lietuvoje, 2 – Suomijoje. Vokietijoje BIGBANK siūlo terminuotuosius indėlius kaip tarptautinę (“cross-border”) paslaugą.

BIGBANK AS filialas Lietuvoje savo veiklą pradėjo 2007 m. rugsėjo mėnesį. Šiandien BIGBANK Lietuvoje turi 10 klientų aptarnavimo skyrių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Mažeikiuose.

http://www.verslosavaite.lt

General Financing siūlo draustis skolinantis vartojimui

Finansų įstaiga „General Financing“, valdanti prekės ženklą „Kreditas 123“, siūlo apsidrausti gyvybę bei sveikatą imant vartojamąją paskolą. Nutikus draudžiamajam įvykiui, draudimo bendrovė padengs paskolą. Apsidraudę galės pasiskolinti daugiau. (nauja trečia pastraipa)
Vartojimo kredito draudimas, žmogui pageidaujant, pasirašomas kartu su vartojimo kredito sutartimi. Draudimas galios visą kredito sutarties laikotarpį, tai yra iki kol bus grąžinta visa kredito suma.
Jeigu pusmečiui skolinamasi 10.000 Lt, tai mėnesinė įmoka be draudimo sudarys 1.937 Lt, o apsidraudus – 1.967 Lt.
GF priklauso Prancūzijos banko „Societe Generale“ grupei. Draudimą GF siūlo kartu su partnerėmis gyvybės draudimo įmonėmis „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ bei „SOGECAP“.

http://www.verslosavaite.lt

Free T-Mobile Phones on Sale | Thanks to CD Rates, Best New Business and Registry Software