Posts Tagged ‘kredit’

Kiek Lietuvai kainuotų greitasis kreditas?

Vyriausybė sulaukė kritikos, kad milijardus laisvų pinigų laikydama kaip terminuotuosius indėlius, tuo pačiu metu brangiai skolinasi užsienyje.

Tačiau ekspertai tikina, kad rizika gali kainuoti dar brangiau.

Sausio 1-ąją valstybė turėjo 3,3 mlrd. litų laisvų lėšų, iš jų 1,4 mlrd. litų laikė komercinių Lietuvos ir užsienio bankų terminuotuose indėliuose.

Tačiau net turėdama tiek lėšų sąskaitose, šalis skolinosi ir vidaus, ir užsienio rinkose. Pavyzdžiui, vasario mėnesį dešimčiai metų pasiskolino 2 mlrd. JAV dolerių (apie 5 mlrd. litų) su 7,625 proc. metinių palūkanų.

Opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius tokį Vyriausybės elgesį vadina neracionaliu valstybės lėšų naudojimu ir tikina, kad šalis skolinosi, nors tam nebuvo jokio poreikio.

Finansų ministerija į tokią kritiką atkerta paprastai: visus pinigus išleidusi valstybė, nusprendusi pasiskolinti rinkoje, taptų jos įkaite. Ministerijos teigimu, rezervuose laikomos lėšos leidžia valstybei įgyvendinti ilgalaikius įsipareigojimus ir „apmokėti“ savo sąskaitas nepriklausomai nuo padėties tarptautinėje rinkoje.

„Vyriausybė skolinasi ne tada, kai jau rytoj reikia apmokėti sąskaitas, o kai mato geras galimybes reikalingą sumą pasiskolinti už optimalią kainą, kad galėtų vykdyti savo ateities įsipareigojimus“, – Seime pristatydama 2009 m. biudžeto ataskaitą kalbėjo finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ji priminė, kad pirmą praėjusių metų pusę finansų rinkos buvo nestabilios ir buvo iškilusi grėsmė, kad Lietuvai pasiskolinti nepavyks.

Atsarga gėdos nedaro

„Todėl turėti tam tikro dydžio atsargą buvo ne šiaip sau blogai valdomų finansų rezultatas, o sąmoningas sprendimas, – teigiama Finansų ministerijos komentare dėl Valstybės kontrolės išvadų. – Jei, kaip siūlo Valstybės kontrolė, laikinai laisvos lėšos būtų iškart sunaudojamos skoliniams įsipareigojimams vykdyti ir nebūtų investuojamos, t. y. būtų visiškai išnaudojami visi turimi valstybės rezervai, kurie nors ir labai minimalūs, bet laikomi Privatizavimo, Stabilizavimo ir kituose fonduose, tuomet, susiklosčius situacijai, kai valstybė negali pasiskolinti rinkose, ji nebeturėtų jokių lėšų, kuriomis galėtų pasinaudoti kritinės situacijos akivaizdoje.“

Be to, tokiu atveju valstybė esą būtų priversta mokėti kur kas didesnę kainą už paskolą. „Jei valstybė skolintųsi tik tada, kai jai reikia apmokėti sąskaitas, kaina už tokią skolą, rinkoms žinant, kad valstybei būtinos lėšos, būtų atitinkama“, – pridūrė ministrė.

Tokią situaciją valstybėje būtų galima palyginti su gyventoju, kuris neturėdamas nė lito kišenėje yra priverstas kreiptis į greitųjų kreditų įmonę. Kreditą toks žmogus gautų, tačiau jo kaina būtų didžiulė.

Normali praktika

Buvęs Finansų ministerijos Iždo departamento direktorius, dabar Ukrainos VAB banko valdybos pirmininko pavaduotojas Lukas Tursa sakė, kad praktika, kai valstybė turi laisvų lėšų, jas investuoja ir tuo pačiu metu skolinasi, yra įprasta.

„Žmonės, kurie dirba Finansų ministerijoje, mato ne tik dieną ar dvi, savaitę į priekį, o pinigų poreikį po mėnesio ar dviejų. Atrodo, štai – sąskaitoje 3 mlrd., o po dviejų savaičių pasiskolino dar du. Klausimas – kodėl? Todėl, kad po mėnesio reikės grąžinti 5 mlrd.“, – dėstė pašnekovas.

Anot jo, valstybė turi skolintis deficitui padengti ir ankstesnėms paskoloms grąžinti. „Kitų valstybės išlaidų atveju dar galima atidėti atsiskaitymus, o laiku negrąžinus paskolų būtų kur kas rimtesni padariniai. Todėl valstybė, siekdama apsidrausti nuo tokios rizikos, skolinasi iš anksto“, – aiškino L. Tursa.

Kaina už ramybę

Anot jo, būtų idealu pasiskolinti prieš dieną iki didesnio mokėjimo. Tačiau kyla rizika, kad tuo metu pasiskolinti gali būti neįmanoma dėl pasikeitusios padėties rinkoje arba paskola bus labai brangi.

„Todėl skolinamasi anksčiau. Kitas dalykas, kadangi mūsų kapitalo rinka negali visiškai patenkinti Vyriausybės skolinimosi poreikio, tenka eiti į tarptautines rinkas. Todėl tenka imti skolon didesnes sumas, nes skolintis nedaug būtų brangiau“, – apie tai, kad ne visuomet galime rinktis ir skolintis tik tiek, kiek reikia tuo metu, kalbėjo pašnekovas.

„Nemanau, kad Finansų ministerija skolinasi tik dėl paties skolinimosi ar todėl, kad jiems tai patinka. Už tai reikia mokėti. Palūkanos suvalgo pinigus, kurie galėtų būti skirti kitoms reikmėms. Tikslas – jas sumažinti. Kitas tikslas – finansuoti biudžete numatytus asignavimus ir laiku grąžinti skolas“, – pridūrė L. Tursa.

Neigiamas balansas

Finansų ministerija pripažįsta, kad palūkanos, kuriomis laikomos laisvos valstybės lėšos kaip indėliai, yra mažesnės nei palūkanos, kuriomis skolinamasi. „Tačiau negalima lyginti dešimties metų trukmės paskolos ir mėnesio ar kelių trukmės indėlio palūkanų“, – atkerta ministerija.

Anot ministerijos, investuojant lėšas į terminuotuosius indėlius Lietuvos ir užsienio komerciniuose bankuose, siekiama ne sukurti pridėtinę vertę, o gauti didesnę grąža nei investuojant į terminuotuosius indėlius Lietuvos banke. Laisvos valstybės lėšos investuojamos skirtinguose bankuose, kaip 1–3 mėnesių terminuotieji indėliai, nevienodo dydžio sumomis.

„Pasiskolintos ar į iždą surinktos lėšos, kol jos laikinai nenaudojamos, nėra joks perteklius, jos laikomos tol, kol iš jų turi būti apmokėtos išlaidų sąskaitos. Specialistai mato būsimas išlaidas ir atsižvelgdami į tai planuoja lėšų poreikį ir laisvų valstybės lėšų investavimo terminuotuosiuose indėliuose trukmę“, – aiškina ministerijos pareigūnai.

Kad indėlių ir paskolų palūkanos nepalyginami dalykai, sutinka ir L. Tursa. „Pasiskoliname brangiau, o į bankus dedame mažesnėmis palūkanomis. Gauname neigiamą maržą. Tačiau apsidraudžiame, kad laiku turėsime pinigų vieniems ar kitiems įsipareigojimams įvykdyti“, – aiškino vienas Ukrainos banko VAB vadovų.

Efektyvumo trūksta

Kitas klausimas, kaip valdomos valstybės lėšos. „Jei bankas gautus indėlius investuotų į aktyvus, kurie neštų mažesnę grąžą nei indėlių palūkanos, jis patirtų nuostolius ir gal net bankrutuotų. Todėl bankai prisiima didesnę riziką ir išplečia priemonių sąrašą bei gauna didesnę grąžą. Tą patį galėtų daryti ir valstybė, ir tai daroma kitose šalyse“, – kalbėjo L. Tursa ir pripažino, kad Lietuvoje valstybės lėšų valdymas galėtų būti efektyvesnis.

Anot jo, valstybė be jokių kliūčių galėtų laisvas lėšas laikyti ne tik kaip indėlius, nors tai paprasčiausias, bet mažą grąžą garantuojantis būdas, bet ir investuoti į kitas priemones, pvz.: kitų valstybių skolos vertybinius popierius.

Tačiau jis pabrėžė, kad norint tokių rezultatų pasiekti, valstybėje būtina stiprinti skolos valdymo aparatą. Dar dirbdamas Finansų ministerijoje L. Tursa buvo vienas tų, kurie siūlė kurti Skolos valdymo agentūrą, kurios specialistai stengtųsi profesionaliai valdyti valstybės skolos portfelį: skolintųsi, investuotų ir t. t.

www.diena.lt

Kreditinių mokėjimo kortelių akcija – patrauklios kainos ir ilgesnė vasara

Nuo š. m. birželio 1 d. Šiaulių bankas skelbia kreditinių mokėjimo kortelių akciją, kurios pagrindinis prizas – įspūdinga kelionė dviem asmenims.

Visame pasaulyje gerai žinomas ir pripažintas kreditines mokėjimo korteles banko klientai visą vasarą galės įsigyti išskirtinai geromis sąlygomis: Visa Classic ir MasterCard Standard pagrindinėms bei papildomoms mokėjimo kortelės bus taikomas tik 15 litų išdavimo mokestis, o Visa Gold ir MasterCard Gold – tik 30 litų. Be to, kas dešimta kortelė bus išduodama, netaikant mokėjimo kortelės išdavimo mokesčio.

Reklama
Klientai, kurių akcijos metu išduotos arba pratęstos mokėjimo kortelės bus aktyvios – tai reiškia, kad su jomis bus atliekamos operacijos POS terminaluose ar bankomatuose, kiekvieną mėnesį atsitiktinės atrankos būdu galės laimėti tarpinius prizus arba akcijos pabaigoje džiaugtis pagrindiniu prizu – kelione dviem asmenims į nuostabias Kretos ir Santorino salas.

“Šios mokėjimo kortelės pratęs jūsų vasarą ir bus nepakeičiamos atostogų metu. Visa Gold arba MasterCard Gold mokėjimo kortelių savininkai bei jų šeimos nariai kelionės metu nemokamai bus apdrausti medicininių išlaidų, bagažo vėlavimo ir praradimo bei kitų patirtų nepatogumų draudimu. Įsigijus šias mokėjimo korteles, bus galima ramiai atostogauti – visur naudotis kokybiškomis paslaugomis, o įvykus netikėtumui, nesibaiminti dėl galimų neplanuotų išlaidų”, – sakė Šiaulių banko pardavimų departamento direktorė Vilma Žilinskienė.

Kreditinės mokėjimo kortelės ypatingai vertinamos klientų, kurie dažnai atsiskaito internetinėse parduotuvėse – su jomis paprasta mokėti už lėktuvų ar kelionių bilietus, pirkinius bei kitas paslaugas, atlikti viešbučių rezervacijas. Mokėjimo kortelės aptarnaujamos ir Lietuvoje, ir užsienyje. Atsiskaitant mokėjimo kortelėmis užsienyje, taikomi palankūs valiutų konvertavimo kursai.

Patraukliomis mokėjimo kortelių akcijos sąlygomis galima naudotis iki pat vasaros pabaigos – akcija vyksta iki 2010 m. rugpjūčio 31 d.. Mokėjimo korteles galima įsigyti visuose Šiaulių banko padaliniuose, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir užpildžius paraišką. Vertinantys patogumą bei greitumą, paraišką mokėjimo kortelei gauti gali pateikti, naudodamiesi banko paslaugų internetu sistema SB linija.

www.verslobanga.lt

Piktinasi greitųjų paskolų bendrovių įžūlumu

Niekieno nekontroliuojamus greituosius kreditus dalijančios bendrovės klientų ėmė ieškoti gana įžūliai – jos klaipėdiečiams siuntinėja laiškus, kuriuose siūlosi paskolinti pinigų.

“Klaipėda” rašo, kad kai kurie uostamiesčio gyventojai piktinasi, jog vis dažniau jie savo pašto dėžutėse randa laiškų iš įvairių greituosius kreditus išduodančių bendrovių. Juose kreditoriai įtikinamai įrodinėja, kodėl verta pinigų pasiskolinti iš jų, kur tai galima padaryti, kokias sumas ir kokiomis sąlygomis jie skolina.

Pasak Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės, šalyje šių bendrovių niekas nekontroliuoja, todėl jos elgiasi kaip panorėjusios. Šiuo metu jau yra parengtas Vartojimo kreditų įstatymas, tačiau jame numatyta šių įstaigų kontrolė, pasak pašnekovės, per švelni.

www.diena.lt

Kreditų bendrovės skolintis vilioja ir laiškais

Niekieno nekontroliuojamus greituosius kreditus dalijančios bendrovės klientų ėmė ieškoti gana įžūliai – jos klaipėdiečiams siuntinėja laiškus, kuriuose siūlosi paskolinti pinigų.

“Klaipėda” rašo, kad kai kurie uostamiesčio gyventojai piktinasi, jog vis dažniau jie savo pašto dėžutėse randa laiškų iš įvairių greituosius kreditus išduodančių bendrovių. Juose kreditoriai įtikinamai įrodinėja, kodėl verta pinigų pasiskolinti iš jų, kur tai galima padaryti, kokias sumas ir kokiomis sąlygomis jie skolina.

Pasak Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės, šalyje šių bendrovių niekas nekontroliuoja, todėl jos elgiasi kaip panorėjusios. Šiuo metu jau yra parengtas Vartojimo kreditų įstatymas, tačiau jame numatyta šių įstaigų kontrolė, pasak pašnekovės, per švelni.

www.diena.lt

Ministras R. Palaitis susidomėjo greitųjų kreditų pinigų „švarumu“

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis trečiadienį susitiko su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Policijos departamento (PD) atstovais pasidomėti, ar vykdoma pakankama kontrolė, kad šalyje sparčiai populiarėjantys greitieji kreditai nebūtų susiję su nelegaliais pinigais.
„Niekas negali uždrausti žmonėms naudotis greitaisiais kreditais su didžiulėmis palūkanomis, kurios ateityje jiems gali išaugti iki nepakeliamos naštos, tačiau privalome atidžiai stebėti, ar šiuos kreditus teikiančios įmonės dirba su legaliais pinigais“, – sakė ministras R. Palaitis. Lietuvoje yra dešimtys tokių subjektų, kurie teikia greituosius kreditus piliečiams ir visų jų veikla yra stebima. Pasak FNTT direktoriaus pavaduotojo Alvydo Packevičiaus, 2009 metais, vykdant Pinigų plovimo prevencijos ir teroristų finansavimo įstatymo kontrolę, greituosius kreditus teikiančiose įmonėse buvo atlikta 11 patikrinimų, surašyti 5 protokolai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą dėl įstatymo nuostatų nevykdymo.
„Greituosius kreditus teikiančias įmones privalo tinkamai identifikuoti savo klientus, kuriems teikia kreditus, – sakė FNTT Pinigų plovimo prevencijos skyriaus vadovas Sigitas Šileikis.
– FNTT ėmus domėtis, ar šios įmonės turi pasitvirtinę įstatyme numatytas vidines tvarkas, operacijų registracijos žurnalus, pastebėjome, kad kai kurios įmonės jų neturėjo. Atlikus šį prevencinį darbą, minėtos įmonės pradėjo laikytis Pinigų plovimo prevencijos ir teroristų finansavimo įstatyme numatytų reikalavimų.
Ministras paprašė, kad ir ateityje FNTT ir PD prevenciškai prižiūrėtų, kaip greituosius kreditus teikiančios įmonės laikosi jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų.
Lietuvos banko duomenimis, greitaisiais kreditais šiuo metu naudojasi 6 proc. Lietuvos gyventojų. FNTT duomenimis, dažniausiai žmonės skolinasi po 400-500 litų 30-ties dienų terminui.

http://www.verslosavaite.lt

Įsteigtas Verslumo skatinimo fondas teiks mikrokreditus

Labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims sudaromos sąlygos pradėti savo verslą, o socialinėms įmonėms – plėtoti esamą. Tokias galimybes suteikia trečiadienį įsteigtas Verslumo skatinimo fondas, teiksiantis mikrokreditus ir taip skatinsiantis verslumą, savarankišką užimtumą ir naujų darbo vietų kūrimą. Trišalę steigimo sutartį pasirašė Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei UAB “Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA).Planuojama, kad nuo kitų metų vidurio šis fondas pradės teikti paskolas ir (ar) subsidijas – mikrokreditus iki 86 tūkst. litų. Į juos pretenduoti galės labai mažos, mažos ir socialinės įmonės bei fiziniai asmenys. Pradedantieji verslą pirmiausia turės parengti konkretų verslo planą. Kad tai padaryti būtų lengviau, bus skiriami konsultantai, kurie mokys ir konsultuos paskolos gavėjus rengiant ir įgyvendinant verslo planą. Prioritetai bus teikiami labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms – bedarbiams, jaunimui iki 29 metų bei priešpensinio amžiaus žmonėms, vyresniems nei 50 metų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, dėl minėtos programos bus sukurta 1000 darbo vietų.

“Siekiame sudaryti galimybes ir finansines paskatas naujoms darbo vietoms kurti, savarankiškam užimtumui skatinti, keisti darbo rinkos dalyvių požiūrį į savarankišką užimtumą. Tam kartais reikia ir konsultacijų, ir mokymų (…) Fondo tikslas yra prisidėti priemonėmis ir galimybėmis, kurias suteikia Europos socialinis fondas, prie naujų darbo vietų kūrimo, įvertinant ir iššūkius, kuriuos šitoje ekonominėje situacijoje turi Lietuva ir jos žmonės, ir galimybes, kuriomis galime pasinaudoti”, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė D.Jankauskas.

Tokiems verslo planams įgyvendinti numatoma skirti 3-5 metus. Per šį laikotarpį grąžintos paskolos vėl galės būti suteiktos kitiems verslą norintiems pradėti asmenims ar įmonėms. Paramą galės gauti visi verslai, išskyrus tuos, kurie susiję su pirminės žemės ūkio perdirbimo produkcija ir žuvininkyste.

Planuojama, kad po pirmųjų 2-3 metų bus įvertinama, ar įgyvendinami projektai yra sėkmingi. Paaiškėjus, kad projektas yra pasiekęs 60-80 proc. verslo plane numatytų rodiklių, bus svarstomos galimybės dėl dalies paskolos negrąžinimo.

Planuojama, kad mokymuose dalyvaus ne mažiau kaip 5 tūkst. šalies gyventojų, iš kurių 1 tūkst. 200 bus suteiktos paskolos verslui pradėti arba plėtoti jau turimą. Priemonei įgyvendinti iki 2015 metų planuojama skirti iki 50 mln. litų Europos socialinio fondo lėšų.

Verslumo skatinimo fondą valdys INVEGA, atrinksianti finansų inžinerijos priemonės valdytoją (-us). Jie teiks paskolas ir (ar) subsidijas registruotoms ir ne ilgiau nei metus veikiančioms labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims, dirbantiems pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą.

Tiesa, kol kas neaišku, su kokio dydžio palūkanomis bus teikiamos paskolos, bet jos “bus geresnės nei rinkoje”. Iki 2015 metų bus išdalinta maždaug 50 mln. litų paskolų.

Finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas pabrėžė, kad mikrokreditai bus ilgalaikė priemonė.

“Tai naujovė Lietuvoje, nesame nieko panašaus iki šiol turėję. Džiugu, kad šią naujovę paleidžiame į dienos šviesą. Tai tikrai nėra kažkokia vienametė priemonė, nėra skirta išimtinai sunkmečiui, nors jos aktualumas sunkmečiu yra dar didesnis. Tikimės, kad tradicija remti verslumą su konkrečiais pinigais duodant žmogui, kad jis pats save įdarbintų, net ir ateityje, gerais laikais, bus naudinga pačiai verslo pradžiai, žinių pagilinimui. Tai bus paskutinis lašelis, kuris perlenks žmogų į tą pusę, kad judėtų, stengtųsi sukaupęs ryžtą save įdarbinti ir susikurti sau pajamas”, – teigė Finansų ministerijos atstovas.

http://www.lrytas.lt

Dėl neigiamos žmogaus kredito istorijos kaltas darbdavys?

Vis daugiau paskolų turinčių asmenų yra nepavydėtinoje padėtyje – vėluojant atlyginimams jie nesugeba laiku atsiskaityti su bankais ir taip atsiduria nepageidaujamų klientų sąrašuose.

Neigiama kredito istorija

Šalies ekonominei situacijai prastėjant, daugelis verslo įmonių nebepajėgia laiku atsiskaityti su savo darbuotojais. Vėluojant atlyginimams, darbuotojai savo ruožtu vis dažniau nesumoka įmokų jiems kreditus išdavusioms įstaigoms.

Skolinantis iš bankų ar perkant daiktus išsimokėtinai, sutartyse nurodomas terminas, iki kada žmogus turi įmokėti mėnesines įmokas. Jose taip pat įvardijamos sankcijos, kurios gresia klientui, laiku neįvykdžiusiam prisiimtų įsipareigojimų. Už laiku neįneštas įmokas paskolų turintys žmonės privalo mokėti milžiniškas baudas bei delspinigius. Šie vėlavimai taip pat sukuria neigiamą skolininko kredito istoriją, dėl kurios vėliau tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje veikiantys bankai jam skolinti nebesutiks.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, kredito istoriją turi kiekvienas būsto, vartojamųjų ar kitokių paskolų, taip pat išperkamąja nuoma įsigytų daiktų turintis žmogus. Asmuo, kuris savo įsipareigojimus vykdo nepriekaištingai ir visada laiku, yra patikimas ir vertas dėmesio banko klientas, tad ateityje gauti paskolą jam bus kur kas lengviau. Tačiau jeigu klientas bent sykį pažeidė sutarties sąlygas ir savo įsipareigojimų laiku neįvykdė, jis patenka į nepageidaujamų klientų gretas.

Susimokėti reikia laiku

Anot S.Kropo, žmogus, prisiėmęs įsipareigojimų, privalo stengtis juos vykdyti laiku, nepaisant to, kad jam darbdavys nuolat vėluoja mokėti algą. Asociacijos prezidento duomenimis, kur kas lanksčiau bankai atsižvelgia tik į tuos klientus, kurie neteko darbo, – jiems paskolų atidavimo terminus stengiamasi atidėti.

“Kiekvieno kliento kredito istorija yra lyg CV. Joje nurodoma, kaip žmogus moka elgtis su pinigais, kaip vykdo finansinius įsipareigojimus. Iš tiesų labai gaila, kad daugėja žmonių, kurie iki šiol sąžiningai vykdę įsipareigojimus, dėl laikinų finansinių sunkumų, kurie atsirado ne dėl jų kaltės, dabar vėluoja atsiskaityti ir taip kuria blogą kredito istoriją. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad kredito istorija nėra lyg koks teistumas – jei žmogus atsiskaityti vėluoja nepiktybiškai ir tik retsykiais, jo istorijai tai labai nepakenks”, – pabrėžė S.Kropas.

Tačiau, pasak jo, jei klientas nuolat vėluoja atsiskaityti, ignoruoja bankų ar kitų kreditavimo įstaigų perspėjimus, jo kredito istorija bus neigiama. Taip pat pridūrė, jog kad ir kokia finansinė padėtis šiuo metu būtų, kiekvienas klientas turėtų stengtis skaičiuoti savo finansus taip, kad netektų vėluoti atsiskaityti su kreditoriais.

Valstybė skolinga milijardą

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigė, kad konkrečios informacijos, kiek šiuo metu šalyje veikiančių bendrovių vėluoja atsiskaityti su darbuotojais, nėra.

“Tačiau esant tokiai ekonominei situacijai normalu, kad darbdaviai nebepajėgia laiku išmokėti atlyginimų savo pavaldiniams. Taip yra dėl to, kad jie patys nesugeba atgauti skolų iš įmonių, kurioms suteikė paslaugų ar pardavė gaminių. Nėra apyvartinių lėšų, nes bankai nebesuteikia kreditų”, – tikino D.Arlauskas.

Pašnekovas pabrėžė, kad daugiausiai šalies verslininkams skolų turi valstybės sektorius. Įvairios valstybinės įstaigos verslui šiuo metu skolingos per 1,2 mlrd. litų.

D.Arlauskas įsitikinęs, kad jei bankai vėl noriai skolintų patikimoms įmonėms, situacija būtų kur kas paprastesnė – turėdamos apyvartinių lėšų, bendrovės įsipareigojimus tiek savo kreditoriams, tiek darbuotojams vykdytų laiku.

Žmonės skandalų nekelia

D.Arlauskas pabrėžė, kad įmonės visų pirma bando atsiskaityti su kreditoriais, o tik paskiausiai su darbuotojais.

“Jei į įmonės sąskaitą pervedama lėšų, bendrovės iškart atsiskaito su bankais, taip pat su kitomis įmonėmis, kurioms yra skolingos. Jeigu jos elgtųsi kitaip, bendrovių nuostoliai būtų dar didesni, nes tuomet tektų mokėti ne tik baudas, bet ir delspinigius. Dėl to stengiamasi mokėti kreditus, o tik po to atlyginimus”, – tikino jis.

Nors privačiame sektoriuje dirbantiems žmonėms atlyginimai dažnai vėluoja, D.Arlauskas, teigė, kad patys darbuotojai į tai reaguoja ramiai. Jo tikinimu, dirbantieji tapo kur kas lojalesni ir supratingesni.

“Egzistuoja nemažai bendrovių, kuriose atleista ne 10 ar 20, bet 50 proc. darbuotojų. Tad tie, kurie mažinant etatus išliko, dabar džiaugiasi, kad turi darbą. Todėl vėluojant algoms jie jokių scenų nekelia, ką tikrai būtų darę prieš metus ar dvejus. Pavaldiniai tapo supratingi, jie net patys sako, kad gali pakentėti, palaukti. Tai darbdaviui išties palengvina sunkią padėtį”, – kalbėjo D.Arlauskas.

Įsiskolinimai vis auga

Skolų išieškojimo bendrovės “Gelvora” Kreditų valdymo ir konsultacijų skyriaus vadovė Inga Žemaitienė patikino, kad šiais metais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, žmonių skolos išaugo beveik tris kartus. Taip pat įžvelgiama tendencija, kad jos didės ir toliau.

Specialistė teigė pastebėjusi, kad kur kas atsakingiau atsiskaitinėti su bankais stengiasi klientai, turintys būsto paskolų, o tie, kurie skolingi nedideles sumas už išperkamąja nuoma pirktus daiktus arba vartojamuosius kreditus, dažnokai vėluoja atsiskaityti. Dėl vėlavimo vykdyti įsipareigojimus jie dažnai kaltina darbdavius, kurie uždarbį išmoka ne laiku.

“Yra įvairių žmonių, tačiau pastebėta, kad būsto kreditus turintys žmonės bijo vėluoti. Gal jie baiminasi būti iškeldinti iš namų? Tokie klientai, vėluojant atlyginimui, dažnai stengiasi iš kur nors gauti pinigų, pasiskolinti, bet įmoką sumoka laiku. O tie, kurie turi smulkius kreditus, savo pajamų nėra linkę skaičiuoti, jei vėluoja alga, jie ir nesistengia ieškoti būdų, kaip atsiskaityti. Kai kurie tai daro netgi piktybiškai ir prisidengę esama padėtimi įmokų nemoka mėnesių mėnesiais”, – paaiškino I.Žemaitienė.

Istorija saugoma 10 metų

I.Žemaitienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu bankai itin jautriai reaguoja į bet kokius vėlavimus. Anksčiau į skolų išieškotojus jie kreipdavosi tuomet, kai asmens įmokos vėluodavo 60–90 dienų, dabar tai daro, kai vėluojama atsiskaityti apie mėnesį. Dėl to visiems žmonėms, turintiems paskolų, patariama įmokas už kreditus įnešti laiku. Tačiau jei iš tiesų atlyginimai vėluoja ilgą laiką, žmonės turėtų derėtis su bankais, kad šie atidėtų mokėjimų grafikus.

“Dažnai klientai, kurie neturi pinigų įnešti įmokų, slapstosi nuo bankų, nereaguoja į siunčiamus laiškus, neatsako į skambučius. Tačiau taip elgdamiesi jie sau tik blogina situaciją. Būtina kalbėtis su bankų darbuotojais ir derėtis. Kiek žinau, šiuo metu jie tapo kur kas lankstesni. Kiekvienas žmogus turi suprasti, kad jei jis susikurs neigiamą kredito istoriją, vėliau ji taps tikra našta”, – paaiškino specialistė.

Anot jos, jeigu žmogus keletą mėnesių iš eilės įmokas vėluoja mokėti bent savaitę ar dvi, šie įrašai iškart atsiranda jo kredito istorijoje, kuri bendroje duomenų bazėje prieinama visoms kreditavimo įstaigoms.

Kiekvieno asmens kredito istorija saugoma dešimt metų, tačiau šalies bankai jau ruošia įstatymo pataisą, kuria norima šį terminą paversti neribotu.

www.diena.lt

Atviro kreditų fondo paskolas teiks ir “Snoras”

Atviro kreditų fondo lėšų dalintojų gretas papildė AB bankas “Snoras”. Taigi smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams paskolas iš minėto fondo teikiančių bankų skaičius išaugo iki 7.

Pasak Arnoldo Burkovskio, ūkio viceministro, padidinus verslui iš Atviro kreditų fondo (AKF) lėšų galinčių skolinti bankų skaičių, galima tikėtis ir greitesnio fondo lėšų naudojimo, taip skatinant ekonomiką.

Liepą sutartis dėl AKF lėšų naudojimo su UAB “Investicijų ir verslo garantijos” INVEGA pasirašė 6 bankai: Šiaulių, Ūkio bankas, Medicinos, “Parex”, DnB NORDir “Finasta”, praneša Ūkio ministerija.

Iš AKF vienam kreditui gali būti skirta iki 1,5 mln. Lt, arba apie 434.000 EUR. Per 12 mėnesių laikotarpį vienai įmonei gali būti suteikta iki 2 kreditų. Jų gražinimo laikotarpis – iki 72 mėnesių. Maksimali banko marža už suteikiamą kreditą – 3%. Palūkanų norma apribota: jei paskola imama eurais, palūkanų norma negali viršyti 6% metinių palūkanų, jei litais – 10% metinių palūkanų.

Spalio 14-ąją AKF buvo rezervuota 3,7 mln. Lt.

http://vz.lt

Pasirašytos sutartys su bankais dėl lengvatinių paskolų

Spalio 14 d. Žemės ūkio ministerijoje pasirašytos pirmosios sutartys su penkiais Lietuvos komerciniais bankais, kuriems Paskolų fondas jau šiandien suteikė tikslines paskolas pagal jų pageidaujamą lėšų poreikį. Šie bankai teiks lengvatinius kreditus Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM patvirtintiems ūkio subjektams, dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonėse – “Žemės ūkio valdų modernizavimas” bei Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas”.

http://www.verslobanga.lt

Rusija atsisakė suteikti kreditą Islandijai

Islandija ir toliau balansuoja ties ekonomikos bankroto riba. Šalis, pirmoji susidūrusi su pasaulinės ekonomikos krizės iššūkiais, šiuo metu priklausoma nuo pasaulinės bendrijos pagalbos.

Tuo tarpu Rusija paskelbė, kad atsisako suteikti Islandijai pusės milijardo dolerių vertės kreditą.

Šį sprendimą Rusijos vyriausybė motyvavo tuo, kad pačiai Rusijai būtina susilaikyti nuo valstybės išlaidų augimo, esant tokiam biudžeto deficitui.

Apie tai pranešė Rusijos URM.

http://www.balsas.lt

Free T-Mobile Phones on Sale | Thanks to CD Rates, Best New Business and Registry Software