Posts Tagged ‘kreditas’

Vartojimo kredito įstatymas užkirstų kelią greitam ir besaikiam skolinimuisi

Posted by admin on August 12th, 2010

Išaugusio gyventojų įsiskolinimo problemas imtasi spręsti visos Europos mastu priimant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą.
Lietuva šios direktyvos nuostatas privalėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2010 m. birželio 11 d., tačiau tai nebuvo padaryta, ir Europos Komisija (EK) gali inicijuoti Lietuvai vadinamąją ES teisės pažeidimo procedūrą, o Europos Teisingumo Teismas skirti iki 20 tūkst. eurų baudą už kiekvieną pradelstą dieną, ir ji, žinoma, guls ant mokesčių mokėtojų ir tų pačių įsiskolinusių gyventojų pečių.

Šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato vartojimo kreditus teikiančių asmenų kontrolės ar priežiūros mechanizmo, kaip to reikalauja ES. Priėmus Vartojimo kredito įstatymą, į jo reguliavimo sritį patektų ir „greitieji kreditai“, kuriuos teikiančių bendrovių veiklos taip pat nereglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai.

„Jau kreipiausi į Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę siūlydama ryžtingai ir kuo greičiau įgyvendinti Bendrijos teisę, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo projektą prioritetine tvarka įtraukti į darbotvarkę jau pačioje Seimo rudens sesijos pradžioje“, – sako Seimo narė Agnė Zuokienė.

Kol delsiama priimti Vartojimo kredito įstatymą, Lietuvoje vis daugiau šeimų patenka į nesąžiningų skolintojų žabangas, o nereguliuojamas „greitųjų kreditų“ verslas ir toliau turi galimybę nustatyti ypač dideles palūkanas ir delspinigius, nepateikinėti vartotojams išsamios informacijos apie grobuoniškas paskolų sąlygas.

„Greitųjų kreditų teikėjai sunkmečiu nedejuoja, spaudoje giriasi išaugusiomis pajamomis ir tuo, kad „sudėtingą kliento mokumo vertinimo procedūrą atlieka per sekundės dalį!“ – tokiu būdu darydami mokumo vertinimo klaidų. Jie žada, kad pasiskolinus „kastuvą“ nereikės grąžinti „ekskavatoriaus“, tačiau tikrai ne kiekvienas, paimdamas greitąjį kreditą, gali tinkamai įvertinti, jog grąžinti teks daugiau, nei 10 „kastuvų“, – sako Agnė Zuokienė.

Kad kredito gavėjų teisės būtų saugomos labiau, Seimo narė A. Zuokienė Seime yra pateikusi pasiūlymą dėl vartojimo kredito įstatymo projekto, kuriame siūlo kad Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose Europos šalyse (pvz. Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Estijoje), būtų įstatymu nustatytas aiškus maksimalus vartojimo kredito palūkanų dydis – metinė vartojimo kredito palūkanų norma negalėtų būti didesnė daugiau kaip 3 kartus už komercinių bankų vidutinę metinę palūkanų normą, įstatymu nustatyti aiškų maksimalų visų galimų mokesčių ir netesybų dydį, apriboti galimybę teikti kreditus naktį (tokia praktika yra taikoma Suomijoje), bei kitų siūlymų, saugančių žmones nuo skubotų ir neapgalvotų sprendimų.

www.investar.lt

Posted in Vartojimo paskolos Tags: Comments Off

Kredito unijos kredituos norinčius imtis verslo

Posted by admin on August 2nd, 2010

Lietuvoje veikiančios kredito unijos nuo rugsėjo pradeda teikti lengvatinius mikrokreditus mažoms įmonėms, veikiančios ne ilgiau kaip vienerius metus, socialinėms įmonėms bei fiziniams asmenims, ketinantiems pradėti ar norintiems plėtoti savo verslą.

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) kartu su 57 kredito unijomis pasirašė sutartį su verslumo skatinimo fondo valdytoju UAB “Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA) dėl 50 mln. litų vertės mikrokreditavimo projekto vykdymo.

“Džiaugiamės Lietuvos veikiančioms kredito unijoms pirmą kartą suteikta galimybe įgyvendinti valstybinės svarbos projektą. Šiuo sudėtingu ekonominiu laikmečiu visiems kredito unijų nariams jis sudarys sąlygas pradėti naujus verslus bei šiuos planus įgyvendinti skolinantis nedidelėmis palūkanomis”, – sakė Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Sigitas Bubnys.

Pasak S.Bubnio, šiuo laikmečiu, kai užimtumo ir nedarbo problema Lietuvoje pasiekė kritinę ribą, žmonės vangiai kuria naujas darbo vietas, sunkiai pradeda verslus, todėl toks projektas bus paskata pradėti ir vystyti savarankišką verslą.

Penkerius su pusę metų truksiantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektas bus skirtas gerinti investavimo, darbo ir gyvenimo sąlygas Lietuvoje, skatinti žmonių verslumą bei naujų darbo vietų kūrimą. Išduodant paskolą 90 proc. sumos bus finansuojama iš Verslumo skatinimo fondo lėšų, 10 proc. – kredito unijos lėšų.

Kredito unijų nariai, gavę lengvatinius kreditus, galės kreiptis į INVEGĄ dėl iki 80 proc. garantijos ir 50 proc. sumokėtų palūkanų kompensavimo.

“Vykdant šį projektą, ypatingas dėmesys bus skiriamas mokymams ir konsultacijoms, reikalingoms pradėti savo verslą. Planuojama, kad juose dalyvaus daugiau nei 5000 gyventojų, iš kurių 1200 pasinaudos galimybe pasiimti paskolą ir pradėti savo verslą. Tikimasi sukurti 1000 naujų darbo vietų”, – prognozavo Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas.

Projekto metu bus įgyvendinama finansų inžinerijos priemonė “Verslumo skatinimas”, kuri bus vykdoma 2007 – 2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos Lietuvai lėšomis.

www.verslobanga.lt

Posted in Kredito unijos, mikrokreditai Tags: Comments Off

Kredito unijų įstatymui – jau 15 metų

Posted by admin on January 24th, 2010

Vasario 21 dieną suėjo lygiai 15 metų nuo tos dienos, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos Kredito unijų įstatymas. Tai buvo istorinis įvykis ne tik Lietuvoje po nepriklausomybės atgavimo besisteigiančioms kredito unijoms, bet ir visai šaliai. Priimtas įstatymas įsigaliojo tų pačių metų kovo 24 dieną. Kredito unijų įstatymo pataisos buvo atliktos du kartus – 2000 ir 2008 metais.

Kredito unijų įstatymas įtvirtino vienintelių Lietuvoje kooperatinių kredito įstaigų – kredito unijų – veiklos teisinius pagrindus, kurie paspartino kooperatinės kredito sistemos sukūrimą ir jos vystymąsi Lietuvoje, kaip efektyvią alternatyvą komerciniams bankams.

Įstatymo priėmimą puikiai prisimena Lietuvos kredito unijų steigėja Regina Piečaitienė, kuri pernai už kredito unijų steigimą ir lietuvybės puoselėjimą buvo apdovanota Prezidento Valdo Adamkaus ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio Kryžiumi. „Buvo labai sunku. Mes nežinojome, kas esame, nes pradžioje neturėjome net antspaudo. Ėjome pas notarus, teisininkus, lankėmės pas Vyriausybės ir ministerijų atstovus, bet niekas negalėjo mums patarti, nes kredito unijos buvo visiška naujovė. Jie nežinojo, ką su mumis daryti. Kai pagaliau susitvarkėme dokumentus, prasidėjo darbas,“ – apie kredito unijų veiklos pradžią pasakoja R. Piečaitienė.

Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Sigitas Bubnys akcentuoja šio įvykio svarbą: „Ypač daug nuveikė ir Kredito unijų įstatymui išvysti dienos šviesą padėjo tuometinė kredito unijų projekto Lietuvoje direktorė Regina Piečaitienė. Tuo metu, kai prieš 15 metų R. Piečaitienė atvyko į Lietuvą įgyvendinti Kanados Vyriausybės ir Atviros Lietuvos fondo finansuojamą projektą, pirmasis jos misijos uždavinys buvo pasirūpinti Kredito unijų įstatymo priėmimu. Be tvirtos teisinės bazės kredito unijos šiandien nebūtų pasiekę tiek daug. Priimtas įstatymas sukūrė tvirtą pagrindą kredito unijų judėjimo pradžiai ir nustatė kryptį tolimesniam šių kooperatinių kredito įstaigų vystymuisi”.

Prie Lietuvos kredito unijų steigimuisi gyvybiškai svarbaus Kredito unijų įstatymo projekto rengimo prisidėjo dr. Stasys Vėlyvis, ekonomistas Gediminas Morkūnas, teisininkai Ramunė Dulevičienė ir Jonas Masiokas. Projektą redaguoti padėjo tuometinis S. Vėlyvio padėjėjas Robertas Martinkus, daug patarimų davė ir Jonas Niaura, tuo metu dirbęs Lietuvos banke.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 67 kredito unijos vienijančios daugiau nei 105 tūkstančius narių. Bendras kredito unijų valdomas turtas siekia daugiau kaip 1,1 mlrd. litų. Lietuvoje veikia Lietuvos centrinė kredito unija, vienijanti 61 šalies kredito uniją.

www.balsas.lt

Posted in Kredito unijos Tags: , Comments Off

Kreditus draus po valstybės sparnu

Posted by admin on January 19th, 2010

Nuo šiol eksportuotojai galės apdrausti prekinius kreditus su valstybės garantija. Tiesa, iš pradžių INVEGA turės pasirašyti sutartis su privačiais draudikais, kurie to daryti nenori, nes mano, jog valstybės įsikišimas tik didina riziką.

Pernai vasarą vokiečių bendrovė „Euler Hermes“, teikianti prekinių kreditų draudimo paslaugas, Lietuvai suteikė žemiausią D reitingą ir taip tarsi įstūmė verslininkus į užburtą ratą. Mat bankai dėl esą padidintos rinkos rizikos gerokai pristabdė kreditų dalybas, o versli
ninkai tvirtina, kad labiausiai klimpsta dėl to, jog neturi iš ko pasiskolinti apyvartinių lėšų.

Negana to, Lietuvai nustačius žemiausią rizikos reitingą, prekybos partneriai panaikino mūsų šalies įmonių kredito limitus ir pradėjo iš jų reikalauti atsiskaityti iš anksto. Kredito limitas yra didžiausias apdraustas konkretaus pirkėjo įskolos dydis, padedantis pardavėjui išvengti nuostolių dėl pirkėjo nemokumo. Limito dydį nustato draudikas. Įskolos yra draudžiamos tik tų pirkėjų, kuriems yra suteikti kredito limitai.

Pernai liepą Seimas priėmė Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymą, jį metų pabaigoje palaimino Europos Komisija (EK). Šis įstatymas nustato, kad valstybė pagal nustatytus limitus prisiims dalinę riziką, garantuodama draudikams gautinas sumas už prekių eksportą į tas šalis, kur draudikai yra sumažinę draudimo limitus ir kur dėl to yra ribojamas potencialus eksporto mastas. Šiuo metu nustatytas 100 mln. litų limitas.

Dabar UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) turėtų sudaryti sutartis su Lietuvoje veikiančiomis prekinio kredito draudimo įmonėmis. Numatyta, kad bendrovei INVEGA tenkanti dalis neturėtų viršyti 50 proc. visos draudimo apsaugos. Tuo tarpu eksportuotojai turės prisiimti ne mažiau kaip 20 proc. pagrindinės rizikos.

Kaip LŽ aiškino bendrovės INVEGA generalinio direktoriaus pavaduotojas Audrius Zabotka, minėta garantijų teikimo schema leis įmonėms, kurioms buvo sumažinti kreditų draudimo limitai, išlaikyti tuos pačius limitus. Tai reiškia, kad privatiems draudikams sumažinus įmonės draudimo limitą, pavyzdžiui, nuo 100 tūkst. iki 50 tūkst. piniginių vienetų, valstybė galės padėti išlaikyti ankstesnį, pirminį limitą. Jo teigimu, valstybė prisiims lygiai tiek pat rizikos, kiek ir privatus prekinių kreditų draudikas.

„Valstybė apsaugoti gali ne daugiau kaip 50 proc. limito, o kitą dalį prisiima privatus draudikas. Kitaip tariant, įmonės kredito limitui sumažėjus nuo 100 iki 40 proc., valstybė atkurs tik iki 80 procentų. Privatiems draudikams visiškai atšaukus įmonės kredito limitą, valstybės įsikišimas faktiškai negalimas, nes bus per daug rizikinga“, – aiškino jis. A. Zabotka pabrėžė, kad minėta schema veiks tik dalyvaujant ir privačiam draudikui.

Tiesa, A. Zabotka kol kas negalėjo atsakyti, kada bus pasirašytos sutartys su privačiais kreditų draudikais, mat jie esą kreditų limitus mažino ne be pagrindo. „Draudimo mokestis skaičiuojamas nuo apyvartos, kreditų limitų, todėl, jų nuomone, valstybės įsikišimas dar padidina jiems, kaip privatiems draudikams, riziką“, – pasakojo A. Zabotka.

Prekinių kreditų draudimas, pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinio direktoriaus Dano Arlausko, yra didelė ir reikalinga pagalba verslininkams. Jis įsitikinęs, kad šiuo metu eksporto klausimas yra svarbiausias, nes susijęs su einamosios sąskaitos deficitu, kai importas pagal piniginius srautus neadekvačiai viršija eksportą

Dar viena gera žinia verslininkams – galimybė skolintis iš užsienio bankų su valstybės teikiamomis garantijomis. Anksčiau verslininkai galėjo tikėtis garantijų skolindamiesi tik iš Lietuvoje veikiančių bankų.

Ateityje Vyriausybė žada dar padidinti bendrą jos garantijų sumą įmonei ar grupei iki 20 mln. litų, o bendra garantuotų paskolų suma įmonei ar grupei negalės būti didesnė kaip 25 mln. litų. Dabar šie rodikliai yra atitinkamai 5 mln. ir 20 mln. litų.

D. Arlauskas įsitikinęs, kad atsiradus galimybei su valstybės garantija skolintis iš užsienio bankų, paaiškės, ar tik mūsų bankai taip nenoriai skolina verslui.

„Labai sveikintina, kad valdžia priėmė sprendimą dėl galimybės mūsų verslininkams pasinaudoti ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių bankine infrastruktūra. Be to, šiuo metu siekiame, kad pradedančioms įmonėms teiktų mikrokreditus iš ES socialinio fondo“, – LŽ dėstė jis.

Tačiau D. Arlauskas pažymi, kad nors INVEGA turi neblogą įdirbį ir jos teikiamos garantijos verslui yra labai svarbios, bet, verslininkų tvirtinimu, ji per daug apsidraudžia. Jo teigimu, bendrovės INVEGA gyrimasis, kad ji praktiškai nesuteikia vadinamųjų blogų garantijų, esą visi, kuriems buvo suteiktos garantijos, sėkmingai verslauja, yra ir gerai, ir blogai.

„Man atrodo, kad Vyriausybei padidinus rizikos procentus iš to naudos būtų daugiau. Šiais laikais įvertinti garantijų rizikos laipsnį yra sudėtinga, ir kai užtikrinamas šimtaprocentinis rizikos nebuvimas, nėra gerai. Užsienyje rizikos laipsnis yra gerokai didesnis nei pas mus“, – konstatavo LVDK generalinis direktorius. D. Arlauskas pabrėžė, kad norint atverti galimybes verslo plėtrai būtina rizikuoti.

Bendrovės INVEGA duomenimis, didžioji visų jos garantijų dalis per 2009 metų 10 mėnesių atiteko labai mažoms ir mažoms įmonėms – atitinkamai 38 ir 39 procentai. O iš viso šiuo metu jos portfelyje yra 1394 galiojančios garantijos, kurių bendra suma lygi 332,2 mln. litų.
Tačiau net ir su valstybės garantija bankai vangiai skolina verslui, motyvuodami per didele nestabilios rinkos rizika. Nors valstybė su finansavimo tarpininkais, t. y. šalies komerciniais bankais, yra pasirašiusi sutartis dėl šimtų milijonų litų, tačiau jie nepasiekia verslininkų. Mat šie esą neturi pakankamai garantijų, kad sugebės tas paskolas atiduoti. Du Ekonomikos skatinimo plano kreditavimo instrumentų finansiniai tarpininkai buvo net nubausti už neišskolintus mažuosius kreditus smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms per nurodytą terminą.

Šiaulių bankui skirta beveik 50 tūkst. litų, Ūkio bankui – beveik 84 tūkst. litų bauda. Šie pinigai bus esą panaudoti per bendrovę INVEGA teikiamoms valstybės garantijoms, o neišskolintas lėšas bankai turės išskolinti. Savomis lėšomis prie verslo finansavimo priemonės Ūkio bankas prisideda 25 proc., Šiaulių bankas – 20 procentų.

A. Zabotka pažymėjo, kad tiek bankai pristabdė skolinimą dėl nestabilios rinkos, tiek verslininkai dėl neapibrėžtos ekonomikos perdėlioja savo planus ir nepuola skolintis.

„Aišku, triukšmas kilo iš tų, kurie bandė skolintis, bet bankai jiems nesuteikė kreditų“, – konstatavo jis.

A. Zabotkos nuomone, dėl to, kad bankai yra baudžiami, verslininkams padėtis nepagerės. Mat tuomet bankai esą nebenorės toliau dalyvauti skolinant lėšas su valstybės parama.

„Svarbu yra tai, kad bankai negavo tų lėšų – tos lėšos buvo paskolintos ir jas bankai turės grąžinti. Vadinasi, bankai turi vertinti skolinimo riziką, tad kai jau reikia vertinti ir skolinti, ta rizika pasirodo per didelė“, – dėstė A. Zabotka.

http://www.lrt.lt

Posted in Kredito unijos Tags: , Comments Off

Neišsimokančių būsto paskolų gretos gausėja lėčiau

Posted by admin on November 13th, 2009

Pasirodant šalies ekonomikos atsigavimo ženklams, būsto paskolas draudžianti valstybės bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ teigia fiksuojanti mažėjantį pagalbos besikreipiančių klientų skaičių ir skaičiuojanti dešimčia kartų didesnį pelną. Tuo tarpu finansų analitikas Stasys Jakeliūnas įsitikinęs: virš bendrovės jau kabo 200 mln. Lt klientų skolų, rašo alfa.lt.
Šiuo metu „Būsto paskolų draudimas“ (BPD) yra apdrausti 47.000 būsto kreditų, iš kurių 1.110 – nuo gegužės bendrovei tenka padengti.
„Pastaruoju metu nemokių kreditų ėmėjų skaičius smarkiai mažėja – jei seniau per savaitę tokių būdavo 56, tai šiandien jau tik 21. Iš pradžių tų klientų skaičius buvo didesnis, nes vyko derybos su bankais, buvo derinamos sutartys, todėl mes gavome per tuos kelis mėnesius susikaupusius žmones. Atėjus šildymo sezonui, galbūt jų vėl padaugės“, – pasakoja Gitana Griškienė, įmonės direktorė.
Anot jos, ši tendencija tęsiasi jau kelis mėnesius – liepą buvo pasiektas pikas, o nuo tada pagalbos besikreipiančių skaičius tik mažėjo, tačiau kartu smuko ir naujų klientų skaičius: „Bankų suteiktų kreditų gerokai sumažėjo, taip pat ir mes sugriežtinome sąlygas“.

www.vz.lt

Posted in busto kreditai Tags: Comments Off

„Aservis“ pasirašė sutartį su Lietuvos centrine kredito unija

Posted by admin on November 5th, 2009

„Bendrosios sąskaitos“ projekto vykdytojai UAB „Aservis“ didina teikiamos vartotojams paslaugos kokybę, prieinamumą bei patogumą. Nuo šiol paslaugos naudotojai galės sumokėti bendrosios sąskaitos įmokas kredito unijose, kurios yra Lietuvos centrinės kredito unijos narės, grynaisiais pinigais arba internetu per elektroninės bankininkystės sistemą „i-Unija“.

Nuo lapkričio 1-osios dienos įsigaliojusi sutartis numato galimybę jau esamiems kredito unijų nariams vienu mokėjimu greitai ir patogiai apmokėti sąskaitą už komunalines ir kitas paslaugas. Tai yra dėsningas UAB „Aservis“ teikiamos paslaugos „Bendroji sąskaita“ patogumo didinimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad administravimo įkainiai už įmokų priėmimą bankuose didėja.
„Labai džiaugiamės savo siūlomos paslaugos plėtra ir augančiu patogumu. Šia sutartimi įtvirtintas bendradarbiavimas su Lietuvos centrine kredito unija yra reikšmingas žingsnis siekiant gerinti paslaugos kokybę bei funkcionalumą. Tikimės, kad ši naujovė bus patogi ir pirmiausia paskatins bendrąją sąskaitą užsisakyti tuos vartotojus, kurie jau yra unijų nariai“, – sakė Gintaras Gaigalas, UAB „Aservis“ komercijos departamento direktorius.

Pasak Lietuvos centrinės kredito unijos Elektroninių paslaugų skyriaus vadovės Jurgitos Igarytės, Lietuvos kredito unijos šiuo metu sparčiai plėtoja projektą, susijusį su komunalinių paslaugų diegimu elektroninėje bankininkystėje. Kaip teigia J. Igarytė, tokiu būdu siekiama kredito unijų nariams visoje Lietuvoje komunalinių mokesčių mokėjimą padaryti greitą, paprastą ir vieną pigiausių Lietuvoje.

Sudaryta sutartis įgalins ne tik Kauno, bet ateityje ir kitų miestų, kuriuose yra LCKU narės kredito unijos, narius vienu metu ir atlikti skaitiklių rodmenų deklaravimą, ir apmokėti bendrąją sąskaitą. Taip siekiama šią paslaugą padaryti dar patogesnę, efektyvesnę ir prieinamesnę.

„BendraSaskaita.lt“

UAB „Aservis“ jau trečius metus sėkmingai vykdomas projektas „BendraSaskaita.lt“ suteikia galimybę gyventojams taupyti pinigus ir laiką apmokant sąskaitas už komunalines ir kitas paslaugas arčiausiai esančiose atsiskaitymo vietose arba internetu. Paslaugų teikėjams tokia paslauga suteikia galimybę sumažinti išlaidas ir koncentruotis į savo tiesioginę veiklą, o sąskaitų gyventojams išrašymo, siuntimo bei informavimo apie mokėjimus funkciją perleisti patikimiems partneriams. Šiuo metu „BendraSaskaita.lt“ sistemoje galima apmokėti sąskaitas, gaunamas iš įmonių AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno švara“, AB „City Service“, UAB „Žaidas“, UAB „Namų priežiūros centras“, UAB „Init“, UAB „Mikrovisatos TV“, VšĮ „Hansa teleradijo kompanija“, UAB „Dokeda“, AB „VST“ Kauno miesto skyrius, AB „Lietuvos dujos“, papildyti Kauno viešojo transporto elektroninį bilietą.

Lietuvos kredito unija

Lietuvos centrinė kredito unija, veikianti nuo 2002 metų, vienija 61 kredito uniją iš Lietuvoje veikiančių 67 kredito unijų. Šių kredito unijų narių skaičius rugsėjo mėnesio pabaigoje siekė 100 tūkstančių, turtas siekė 809,7 mln. litų, priimti indėliai – 637,9 mln. litų, išduotos paskolos – 555,6 mln. litų. Bendras kredito unijų narių aptarnavimo vietų skaičius Lietuvoje yra 167. 2008 metais įdiegus elektroninės bankininkystės sistemą „i-Unija“ kredito unijų nariai gali susimokėti už komunalines paslaugas ne tik grynaisiais pinigais, bet ir internetu.

www.balsas.lt

Posted in Kredito unijos Tags: Comments Off

Dėl neigiamos žmogaus kredito istorijos kaltas darbdavys?

Posted by admin on October 22nd, 2009

Vis daugiau paskolų turinčių asmenų yra nepavydėtinoje padėtyje – vėluojant atlyginimams jie nesugeba laiku atsiskaityti su bankais ir taip atsiduria nepageidaujamų klientų sąrašuose.

Neigiama kredito istorija

Šalies ekonominei situacijai prastėjant, daugelis verslo įmonių nebepajėgia laiku atsiskaityti su savo darbuotojais. Vėluojant atlyginimams, darbuotojai savo ruožtu vis dažniau nesumoka įmokų jiems kreditus išdavusioms įstaigoms.

Skolinantis iš bankų ar perkant daiktus išsimokėtinai, sutartyse nurodomas terminas, iki kada žmogus turi įmokėti mėnesines įmokas. Jose taip pat įvardijamos sankcijos, kurios gresia klientui, laiku neįvykdžiusiam prisiimtų įsipareigojimų. Už laiku neįneštas įmokas paskolų turintys žmonės privalo mokėti milžiniškas baudas bei delspinigius. Šie vėlavimai taip pat sukuria neigiamą skolininko kredito istoriją, dėl kurios vėliau tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje veikiantys bankai jam skolinti nebesutiks.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, kredito istoriją turi kiekvienas būsto, vartojamųjų ar kitokių paskolų, taip pat išperkamąja nuoma įsigytų daiktų turintis žmogus. Asmuo, kuris savo įsipareigojimus vykdo nepriekaištingai ir visada laiku, yra patikimas ir vertas dėmesio banko klientas, tad ateityje gauti paskolą jam bus kur kas lengviau. Tačiau jeigu klientas bent sykį pažeidė sutarties sąlygas ir savo įsipareigojimų laiku neįvykdė, jis patenka į nepageidaujamų klientų gretas.

Susimokėti reikia laiku

Anot S.Kropo, žmogus, prisiėmęs įsipareigojimų, privalo stengtis juos vykdyti laiku, nepaisant to, kad jam darbdavys nuolat vėluoja mokėti algą. Asociacijos prezidento duomenimis, kur kas lanksčiau bankai atsižvelgia tik į tuos klientus, kurie neteko darbo, – jiems paskolų atidavimo terminus stengiamasi atidėti.

“Kiekvieno kliento kredito istorija yra lyg CV. Joje nurodoma, kaip žmogus moka elgtis su pinigais, kaip vykdo finansinius įsipareigojimus. Iš tiesų labai gaila, kad daugėja žmonių, kurie iki šiol sąžiningai vykdę įsipareigojimus, dėl laikinų finansinių sunkumų, kurie atsirado ne dėl jų kaltės, dabar vėluoja atsiskaityti ir taip kuria blogą kredito istoriją. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad kredito istorija nėra lyg koks teistumas – jei žmogus atsiskaityti vėluoja nepiktybiškai ir tik retsykiais, jo istorijai tai labai nepakenks”, – pabrėžė S.Kropas.

Tačiau, pasak jo, jei klientas nuolat vėluoja atsiskaityti, ignoruoja bankų ar kitų kreditavimo įstaigų perspėjimus, jo kredito istorija bus neigiama. Taip pat pridūrė, jog kad ir kokia finansinė padėtis šiuo metu būtų, kiekvienas klientas turėtų stengtis skaičiuoti savo finansus taip, kad netektų vėluoti atsiskaityti su kreditoriais.

Valstybė skolinga milijardą

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigė, kad konkrečios informacijos, kiek šiuo metu šalyje veikiančių bendrovių vėluoja atsiskaityti su darbuotojais, nėra.

“Tačiau esant tokiai ekonominei situacijai normalu, kad darbdaviai nebepajėgia laiku išmokėti atlyginimų savo pavaldiniams. Taip yra dėl to, kad jie patys nesugeba atgauti skolų iš įmonių, kurioms suteikė paslaugų ar pardavė gaminių. Nėra apyvartinių lėšų, nes bankai nebesuteikia kreditų”, – tikino D.Arlauskas.

Pašnekovas pabrėžė, kad daugiausiai šalies verslininkams skolų turi valstybės sektorius. Įvairios valstybinės įstaigos verslui šiuo metu skolingos per 1,2 mlrd. litų.

D.Arlauskas įsitikinęs, kad jei bankai vėl noriai skolintų patikimoms įmonėms, situacija būtų kur kas paprastesnė – turėdamos apyvartinių lėšų, bendrovės įsipareigojimus tiek savo kreditoriams, tiek darbuotojams vykdytų laiku.

Žmonės skandalų nekelia

D.Arlauskas pabrėžė, kad įmonės visų pirma bando atsiskaityti su kreditoriais, o tik paskiausiai su darbuotojais.

“Jei į įmonės sąskaitą pervedama lėšų, bendrovės iškart atsiskaito su bankais, taip pat su kitomis įmonėmis, kurioms yra skolingos. Jeigu jos elgtųsi kitaip, bendrovių nuostoliai būtų dar didesni, nes tuomet tektų mokėti ne tik baudas, bet ir delspinigius. Dėl to stengiamasi mokėti kreditus, o tik po to atlyginimus”, – tikino jis.

Nors privačiame sektoriuje dirbantiems žmonėms atlyginimai dažnai vėluoja, D.Arlauskas, teigė, kad patys darbuotojai į tai reaguoja ramiai. Jo tikinimu, dirbantieji tapo kur kas lojalesni ir supratingesni.

“Egzistuoja nemažai bendrovių, kuriose atleista ne 10 ar 20, bet 50 proc. darbuotojų. Tad tie, kurie mažinant etatus išliko, dabar džiaugiasi, kad turi darbą. Todėl vėluojant algoms jie jokių scenų nekelia, ką tikrai būtų darę prieš metus ar dvejus. Pavaldiniai tapo supratingi, jie net patys sako, kad gali pakentėti, palaukti. Tai darbdaviui išties palengvina sunkią padėtį”, – kalbėjo D.Arlauskas.

Įsiskolinimai vis auga

Skolų išieškojimo bendrovės “Gelvora” Kreditų valdymo ir konsultacijų skyriaus vadovė Inga Žemaitienė patikino, kad šiais metais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, žmonių skolos išaugo beveik tris kartus. Taip pat įžvelgiama tendencija, kad jos didės ir toliau.

Specialistė teigė pastebėjusi, kad kur kas atsakingiau atsiskaitinėti su bankais stengiasi klientai, turintys būsto paskolų, o tie, kurie skolingi nedideles sumas už išperkamąja nuoma pirktus daiktus arba vartojamuosius kreditus, dažnokai vėluoja atsiskaityti. Dėl vėlavimo vykdyti įsipareigojimus jie dažnai kaltina darbdavius, kurie uždarbį išmoka ne laiku.

“Yra įvairių žmonių, tačiau pastebėta, kad būsto kreditus turintys žmonės bijo vėluoti. Gal jie baiminasi būti iškeldinti iš namų? Tokie klientai, vėluojant atlyginimui, dažnai stengiasi iš kur nors gauti pinigų, pasiskolinti, bet įmoką sumoka laiku. O tie, kurie turi smulkius kreditus, savo pajamų nėra linkę skaičiuoti, jei vėluoja alga, jie ir nesistengia ieškoti būdų, kaip atsiskaityti. Kai kurie tai daro netgi piktybiškai ir prisidengę esama padėtimi įmokų nemoka mėnesių mėnesiais”, – paaiškino I.Žemaitienė.

Istorija saugoma 10 metų

I.Žemaitienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu bankai itin jautriai reaguoja į bet kokius vėlavimus. Anksčiau į skolų išieškotojus jie kreipdavosi tuomet, kai asmens įmokos vėluodavo 60–90 dienų, dabar tai daro, kai vėluojama atsiskaityti apie mėnesį. Dėl to visiems žmonėms, turintiems paskolų, patariama įmokas už kreditus įnešti laiku. Tačiau jei iš tiesų atlyginimai vėluoja ilgą laiką, žmonės turėtų derėtis su bankais, kad šie atidėtų mokėjimų grafikus.

“Dažnai klientai, kurie neturi pinigų įnešti įmokų, slapstosi nuo bankų, nereaguoja į siunčiamus laiškus, neatsako į skambučius. Tačiau taip elgdamiesi jie sau tik blogina situaciją. Būtina kalbėtis su bankų darbuotojais ir derėtis. Kiek žinau, šiuo metu jie tapo kur kas lankstesni. Kiekvienas žmogus turi suprasti, kad jei jis susikurs neigiamą kredito istoriją, vėliau ji taps tikra našta”, – paaiškino specialistė.

Anot jos, jeigu žmogus keletą mėnesių iš eilės įmokas vėluoja mokėti bent savaitę ar dvi, šie įrašai iškart atsiranda jo kredito istorijoje, kuri bendroje duomenų bazėje prieinama visoms kreditavimo įstaigoms.

Kiekvieno asmens kredito istorija saugoma dešimt metų, tačiau šalies bankai jau ruošia įstatymo pataisą, kuria norima šį terminą paversti neribotu.

www.diena.lt

Posted in pigi paskola Tags: , Comments Off

Vartojimo kreditų verslą reguliuos įstatymas

Posted by admin on October 20th, 2009

Vyriausybės posėdyje trečiadienį bus svarstomas Lietuvos vartojimo kredito įstatymo projektas. Šio projekto rengime dalyvavusi Lietuvos vartojimo kredito asociacija (LVKA) tikisi, kad priimtas įstatymas ne tik įtvirtins vartojimo kredito teikimo sąlygas, kurių privalės laikytis visi šios rinkos dalyviai (bankai, lizingo bendrovės, vartojimo kreditus bei greituosius kreditus teikiančios įmonės), bet ir užtikrins griežtesnę vartojimo kreditų rinkos priežiūrą.
„Asociacijos nariai visuomet pasisakė už atsakingai teikiamas finansines paslaugas bei vartojimo kreditų paslaugų rinkos reglamentavimą, siekiant kuo labiau apsaugoti vartotojų teises. Priėmus Vartojimo kredito įstatymą, vartojimo kreditų teikimo sąlygos bus dar griežtesnės, todėl neprofesionalūs vartojimo kreditų rinkos dalyviai turės keisti darbo principus, nustatyti griežtas veiklos taisykles ir procedūras, paisyti atsakingo skolinimo principų, laikytis vartotojų teisių apsaugos reikalavimų arba palikti rinką“, – teigia Lietuvos vartojimo kredito asociacijos direktorius Pranciškus Gerulis.

Siekiant, kad rinkoje profesionaliai veiktų tik patikimi vartojimo kreditų davėjai, tinkamai valdantys savo verslo riziką, vertinantys klientų mokumą ir atsakingai skolinantys, šio įstatymo projekte numatytas išankstinis kreditorių registravimas.

Už vartojimo kreditų rinkos priežiūrą atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), prieš įtraukdama juos į viešąjį kredito davėjų sąrašą, tikrins, kaip kreditorius nustato klientų mokumą, t.y., ar atsižvelgia į klientų pajamas, turimus įsipareigojimus, ar yra sudaręs reikalingas sutartis dėl teisėto klientų asmens duomenų gavimo ir kitokio tvarkymo.

LVKA siūlymu į įstatymo projektą buvo įtraukta nuostata, kad tik po įrašymo į viešąjį kredito davėjų sąrašą kreditoriai įgytų teisę teikti vartojimo kredito paslaugas. Pagal šį sąrašą vartotojas galės pasitikrinti, ar jo pasirinkta bendrovė patikimai teikia paslaugas, laikosi atsakingo skolinimo principų, todėl bus apsaugotas nuo nesąžiningų vartojimo kreditų paslaugų teikėjų.

Rengiant šio įstatymo projektą, LVKA ypač buvo svarbu įtvirtini nuostatą dėl vartotojų mokumo vertinimo. Asociacija pasiūlė numatyti, kad kiekviena įmonė, teikianti kreditus, privalomai turėtų ir laikytųsi mokumo vertinimo taisyklių. Jos padės priimti labiau pagrįstus kreditavimo sprendimus, nes vertindamas mokumą kreditorius privalės įsitikinti, ar vartotojo finansinė padėtis leis jam laiku grąžinti kreditą. Tokiu būdu vartotojai bus apsaugoti nuo skolinimosi ne pagal jų finansines galimybes, bus užkirstas kelias persiskolinimui.

„Kliento mokumo vertinimas – vienas pagrindinių atsakingo skolinimo principų, kuriuos savo veikloje taikyti įstatymas įpareigos visus vartojimo kreditų rinkos dalyvius. Tuo tarpu LVKA nariai šių principų laikosi jau dabar. Kitas svarbus atsakingo skolinimo kriterijus – išsamios ir tikslios informacijos, susijusios su vartojimo kreditų paslaugomis teikimu vartotojams. Tik turėdami visą informaciją, jie galės atsakingiau ir atidžiau vertinti savo galimybes skolintis bei laiku grąžinti kreditą“, – sako P. Gerulis.

To pasiekti padės įstatymo projekto nuostatos, pagal kurias kreditoriai ne tik privalės pateikti išsamią informaciją apie vartojimo kreditą ir sutarties sąlygas, bet ir nurodyti bendrą vartojimo kredito kainą, t.y. visas išlaidas, įskaitant palūkanas, visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius bei išlaidas dėl papildomų paslaugų, už kurias vartotojas turės sumokėti.

Siekiant užtikrinti griežtesnę vartojimo kreditų rinkos priežiūrą, rengiant Vartojimo kredito įstatymo projektą, buvo atsižvelgta į LVKA pasiūlymą neišskirti greitųjų kreditų kaip atskiros vartojimo kredito rūšies ir netaikyti jiems mažesnių reikalavimų.

www.lrytas.lt

Posted in kreditas internetu, nemokamas kreditas Tags: Comments Off

Lengvatinius kreditus žemdirbiams panoro dalinti devyni bankai

Posted by admin on August 26th, 2009

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, kaip naujojo Paskolų fondo valdytojas, paskelbė kvietimą teikti paraiškas finansiniams tarpininkams atrinkti. Lengvatinius kreditus žemės ūkio sektoriui teikti panoro devyni Lietuvoje veikiantys bankai.

Paskolų fondas buvo įkurtas Žemės ūkio ministerijos iniciatyva siekiant palengvinti priėjimą prie kreditinių išteklių ir skatinti investicijas žemės ūkio sektoriuje.

Pasak Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorės Danguolės Čukauskienės, iš Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos (KPP) bei valstybės biudžeto lėšų fondui yra numatyta skirti 450 mln. Lt. Ši suma keliais etapais bus paskirstyta kredito įstaigoms, kurios lėšas lengvatinėmis sąlygomis perskolins galutiniams kreditų gavėjams. Pirmajame etape bankams bus skirta 100 mln. Lt suma.

Pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. Paskolų fondo paskelbtą kvietimą paraiškas pateikė devyni su žemės ūkio sektoriumi dirbantys bankai – aštuoni Lietuvos komerciniai bankai ir vienas užsienio banko filialas Lietuvoje. Bendra šių bankų prašoma suma lengvatiniams kreditams teikti 2,4 karto viršijo šiame etape numatytą paskirstyti 100 mln. Lt sumą. Šios lėšos artimiausiu metu bus paskirstytos bankams pagal jų pasiūlytas kreditų teikimo sąlygas – palankiausias sąlygas pasiūliusiems bankams bus suteiktos didžiausios sumos.

Ūkio subjektams lengvatines paskolas bankai teiks pagal dvi KPP priemones – “Žemės ūkio valdų modernizavimas” ir “Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas”. Bus finansuojamas tik investicinių projektų įgyvendinimas.

Paskolas bus galima imti tiek litais, tiek eurais, paskolos trukmė – iki 7 metų, didžiausia paskolos suma pagal priemonę “Žemės ūkio valdų modernizavimas” – 300 tūkst. eurų, o pagal priemonę “Žemės ūkio produktų perdirbimo ir pridėtinės vertės didinimas” – 4 mln. eurų.

Pieno kooperacijai paskolos galės būti teikiamos iki 10 metų ir turės neviršyti 10 mln. eurų. Teikiamų paskolų palūkanos bus mažesnės už šiuo metu esančias rinkoje.

http://ekonomika.atn.lt

Posted in greiti kreditai, kreditas internetu, kreditas sms, kreditas telefonu, paskola internetu, paskola sms, paskola telefonu, pigi paskola, pigus kreditas Tags: , , , Comments Off

Dingsta „kaina išsimokėtinai“

Posted by admin on August 18th, 2009

Bankai pradėjo atidžiau žiūrėti į klientus, norinčius prekių įsigyti išsimokėtinai – kai kuriose parduotuvėse prie etikečių, kuriose nurodytos kainos, nė neberašoma, kokia prekės kaina būtų perkant išsimokėtinai.

„Partneriai, su kuriais šiandien dirbame, kiekvieną klientą vertina atskirai ir savo sąlygas pateikia kiekvienam žmogui. Anksčiau tokių apribojimų nebuvo ir prekių įsigijimas visiems buvo kredituojamas panašiomis sąlygomis“, – pasakoja Aurelija Rusteikienė, „Topo centro“ (TC) parduotuves valdančios įmonės „Topo grupės“ komunikacijos vadovė.

Anot jos, šiandien įmokos dydis labai svyruoja, nes bankai labai skirtingai vertina kliento perspektyvą ir laikotarpį, per kurį jis gali įsigyti daiktą. Paprastai geresnės sąlygos suteikiamos nuolatiniams klientams. „Bankai tiesiog įvedė papildomus saugumo kriterijus. Iš vienos pusės, sąlygos buvo sugriežtintos, iš kitos, aiškiai matome, kad kredito institucijos kovoja dėl lojalių mokių klientų“, – pasakoja p. Rusteikienė ir priduria, kad ekonominio pakilimo metais kreditan įvairių prekių įsigydavo 60-70% TC pirkėjų, o šiandien – tik 15%.

http://vz.lt

Posted in greiti kreditai, kreditas internetu, kreditas sms, kreditas telefonu, pigi paskola, pigus kreditas Tags: , , Comments Off
« Older Entries

  • Featured Video

  • Advertisement

Free T-Mobile Phones on Sale | Thanks to CD Rates, Best New Business and Registry Software