Posts Tagged ‘paskola’

Kiek Lietuvai kainuotų greitasis kreditas?

Vyriausybė sulaukė kritikos, kad milijardus laisvų pinigų laikydama kaip terminuotuosius indėlius, tuo pačiu metu brangiai skolinasi užsienyje.

Tačiau ekspertai tikina, kad rizika gali kainuoti dar brangiau.

Sausio 1-ąją valstybė turėjo 3,3 mlrd. litų laisvų lėšų, iš jų 1,4 mlrd. litų laikė komercinių Lietuvos ir užsienio bankų terminuotuose indėliuose.

Tačiau net turėdama tiek lėšų sąskaitose, šalis skolinosi ir vidaus, ir užsienio rinkose. Pavyzdžiui, vasario mėnesį dešimčiai metų pasiskolino 2 mlrd. JAV dolerių (apie 5 mlrd. litų) su 7,625 proc. metinių palūkanų.

Opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius tokį Vyriausybės elgesį vadina neracionaliu valstybės lėšų naudojimu ir tikina, kad šalis skolinosi, nors tam nebuvo jokio poreikio.

Finansų ministerija į tokią kritiką atkerta paprastai: visus pinigus išleidusi valstybė, nusprendusi pasiskolinti rinkoje, taptų jos įkaite. Ministerijos teigimu, rezervuose laikomos lėšos leidžia valstybei įgyvendinti ilgalaikius įsipareigojimus ir „apmokėti“ savo sąskaitas nepriklausomai nuo padėties tarptautinėje rinkoje.

„Vyriausybė skolinasi ne tada, kai jau rytoj reikia apmokėti sąskaitas, o kai mato geras galimybes reikalingą sumą pasiskolinti už optimalią kainą, kad galėtų vykdyti savo ateities įsipareigojimus“, – Seime pristatydama 2009 m. biudžeto ataskaitą kalbėjo finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ji priminė, kad pirmą praėjusių metų pusę finansų rinkos buvo nestabilios ir buvo iškilusi grėsmė, kad Lietuvai pasiskolinti nepavyks.

Atsarga gėdos nedaro

„Todėl turėti tam tikro dydžio atsargą buvo ne šiaip sau blogai valdomų finansų rezultatas, o sąmoningas sprendimas, – teigiama Finansų ministerijos komentare dėl Valstybės kontrolės išvadų. – Jei, kaip siūlo Valstybės kontrolė, laikinai laisvos lėšos būtų iškart sunaudojamos skoliniams įsipareigojimams vykdyti ir nebūtų investuojamos, t. y. būtų visiškai išnaudojami visi turimi valstybės rezervai, kurie nors ir labai minimalūs, bet laikomi Privatizavimo, Stabilizavimo ir kituose fonduose, tuomet, susiklosčius situacijai, kai valstybė negali pasiskolinti rinkose, ji nebeturėtų jokių lėšų, kuriomis galėtų pasinaudoti kritinės situacijos akivaizdoje.“

Be to, tokiu atveju valstybė esą būtų priversta mokėti kur kas didesnę kainą už paskolą. „Jei valstybė skolintųsi tik tada, kai jai reikia apmokėti sąskaitas, kaina už tokią skolą, rinkoms žinant, kad valstybei būtinos lėšos, būtų atitinkama“, – pridūrė ministrė.

Tokią situaciją valstybėje būtų galima palyginti su gyventoju, kuris neturėdamas nė lito kišenėje yra priverstas kreiptis į greitųjų kreditų įmonę. Kreditą toks žmogus gautų, tačiau jo kaina būtų didžiulė.

Normali praktika

Buvęs Finansų ministerijos Iždo departamento direktorius, dabar Ukrainos VAB banko valdybos pirmininko pavaduotojas Lukas Tursa sakė, kad praktika, kai valstybė turi laisvų lėšų, jas investuoja ir tuo pačiu metu skolinasi, yra įprasta.

„Žmonės, kurie dirba Finansų ministerijoje, mato ne tik dieną ar dvi, savaitę į priekį, o pinigų poreikį po mėnesio ar dviejų. Atrodo, štai – sąskaitoje 3 mlrd., o po dviejų savaičių pasiskolino dar du. Klausimas – kodėl? Todėl, kad po mėnesio reikės grąžinti 5 mlrd.“, – dėstė pašnekovas.

Anot jo, valstybė turi skolintis deficitui padengti ir ankstesnėms paskoloms grąžinti. „Kitų valstybės išlaidų atveju dar galima atidėti atsiskaitymus, o laiku negrąžinus paskolų būtų kur kas rimtesni padariniai. Todėl valstybė, siekdama apsidrausti nuo tokios rizikos, skolinasi iš anksto“, – aiškino L. Tursa.

Kaina už ramybę

Anot jo, būtų idealu pasiskolinti prieš dieną iki didesnio mokėjimo. Tačiau kyla rizika, kad tuo metu pasiskolinti gali būti neįmanoma dėl pasikeitusios padėties rinkoje arba paskola bus labai brangi.

„Todėl skolinamasi anksčiau. Kitas dalykas, kadangi mūsų kapitalo rinka negali visiškai patenkinti Vyriausybės skolinimosi poreikio, tenka eiti į tarptautines rinkas. Todėl tenka imti skolon didesnes sumas, nes skolintis nedaug būtų brangiau“, – apie tai, kad ne visuomet galime rinktis ir skolintis tik tiek, kiek reikia tuo metu, kalbėjo pašnekovas.

„Nemanau, kad Finansų ministerija skolinasi tik dėl paties skolinimosi ar todėl, kad jiems tai patinka. Už tai reikia mokėti. Palūkanos suvalgo pinigus, kurie galėtų būti skirti kitoms reikmėms. Tikslas – jas sumažinti. Kitas tikslas – finansuoti biudžete numatytus asignavimus ir laiku grąžinti skolas“, – pridūrė L. Tursa.

Neigiamas balansas

Finansų ministerija pripažįsta, kad palūkanos, kuriomis laikomos laisvos valstybės lėšos kaip indėliai, yra mažesnės nei palūkanos, kuriomis skolinamasi. „Tačiau negalima lyginti dešimties metų trukmės paskolos ir mėnesio ar kelių trukmės indėlio palūkanų“, – atkerta ministerija.

Anot ministerijos, investuojant lėšas į terminuotuosius indėlius Lietuvos ir užsienio komerciniuose bankuose, siekiama ne sukurti pridėtinę vertę, o gauti didesnę grąža nei investuojant į terminuotuosius indėlius Lietuvos banke. Laisvos valstybės lėšos investuojamos skirtinguose bankuose, kaip 1–3 mėnesių terminuotieji indėliai, nevienodo dydžio sumomis.

„Pasiskolintos ar į iždą surinktos lėšos, kol jos laikinai nenaudojamos, nėra joks perteklius, jos laikomos tol, kol iš jų turi būti apmokėtos išlaidų sąskaitos. Specialistai mato būsimas išlaidas ir atsižvelgdami į tai planuoja lėšų poreikį ir laisvų valstybės lėšų investavimo terminuotuosiuose indėliuose trukmę“, – aiškina ministerijos pareigūnai.

Kad indėlių ir paskolų palūkanos nepalyginami dalykai, sutinka ir L. Tursa. „Pasiskoliname brangiau, o į bankus dedame mažesnėmis palūkanomis. Gauname neigiamą maržą. Tačiau apsidraudžiame, kad laiku turėsime pinigų vieniems ar kitiems įsipareigojimams įvykdyti“, – aiškino vienas Ukrainos banko VAB vadovų.

Efektyvumo trūksta

Kitas klausimas, kaip valdomos valstybės lėšos. „Jei bankas gautus indėlius investuotų į aktyvus, kurie neštų mažesnę grąžą nei indėlių palūkanos, jis patirtų nuostolius ir gal net bankrutuotų. Todėl bankai prisiima didesnę riziką ir išplečia priemonių sąrašą bei gauna didesnę grąžą. Tą patį galėtų daryti ir valstybė, ir tai daroma kitose šalyse“, – kalbėjo L. Tursa ir pripažino, kad Lietuvoje valstybės lėšų valdymas galėtų būti efektyvesnis.

Anot jo, valstybė be jokių kliūčių galėtų laisvas lėšas laikyti ne tik kaip indėlius, nors tai paprasčiausias, bet mažą grąžą garantuojantis būdas, bet ir investuoti į kitas priemones, pvz.: kitų valstybių skolos vertybinius popierius.

Tačiau jis pabrėžė, kad norint tokių rezultatų pasiekti, valstybėje būtina stiprinti skolos valdymo aparatą. Dar dirbdamas Finansų ministerijoje L. Tursa buvo vienas tų, kurie siūlė kurti Skolos valdymo agentūrą, kurios specialistai stengtųsi profesionaliai valdyti valstybės skolos portfelį: skolintųsi, investuotų ir t. t.

www.diena.lt

Vyriausybė siūlo griežtinti greitųjų paskolų teikimą

Rudens sesijoje Vyriausybė ragina Seimą svarstyti jos pateiktą Vartojimo kredito įstatymo projektą. Jame numatytas ir greitųjų kreditų reglamentavimas.

Pasak Vyriausybės pranešimo spaudai, trumpalaikių paskolų rinka sparčiai auga – šiuo metu veikia per 30 tokias paslaugas teikiančių įmonių, kartu didėja ir gyventojų skundai dėl nesugebėjimo vykdyti finansinius įsipareigojimus.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vien šiemet sulaukė daugiau kaip 100 tokių nusiskundimų.

„Greituosiuose vartojimo kredituose slypi nemaža rizika, nemokumo atveju pasekmės gali būti itin skaudžios. Todėl raginame žmones ne tik skolintis atsakingai, įvertinant savo finansines galimybes, bet ir siekiame įteisinti tam tikrus saugiklius įstatymais“, – sakė Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

Vartojimo kredito įstatymas reglamentuotų ir greitųjų kreditų teikimo sąlygas bei informavimo apie jas reikalavimus, kredito davėjų ir kredito tarpininkų pareigas ir atsakomybę teikiant vartojimo kreditus bei tikrinant kredito gavėjų mokumą, kredito davėjų bei kredito tarpininkų priežiūrą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat įspėja gyventojus apie greitųjų kreditų riziką – skaičiuojamus delspinigius, prisiimamą ne vieną kreditinį įsipareigojimą, gebėjimą padengti

www.lrt.lt

Šiaulių bankas pradeda verslui teikti skatinimo paskolas

Šiaulių bankas penktadienį pradeda skolinti smulkiajam ir vidutiniam verslui Europos investicijų fondo lėšas. Per dvejus metus bankas paskolins daugiau kaip 138 mln. Lt.

Įmonėms Europos investicijų fondas ir SEB paskolins 518 mln. Lt

Bankas paskoloms skirs per 69 mln. Lt nuosavų lėšų, o Europos investicijų fondas (EIF) per Kontroliuojantįjį fondą suteiks dar antra tiek. Lygiomis dalimis bus naudojamos ne tik EIF ir banko lėšos, bet lygiai dalinamasi ir finansine rizika.

„EIF ir Šiaulių banko kreditai orientuoti į ekonominio aktyvumo skatinimą ir smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą. Ši linija praplės banko finansavimo šaltinius ir palengvins sąlygas įmonėms gauti papildomų lėšų, reikalingų investiciniams projektams įgyvendinti ir apyvartiniam kapitalui didinti“, – sako Donatas Savickas, Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas.

Kreditai vienai įmonei negali viršyti 1,4 mln. Lt, jie gali būti nuo 2-7 metų trukmės, įskaitant ir atidėjimo laikotarpį. Priklausomai nuo projekto atsiperkamumo, kredito terminas gali būti iki 10 metų. Kreditus bankas teikia ir litais, ir eurais.

Lietuvoje registruotos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės savo projektus kreditams gauti šiuo metu gali pateikti visuose Šiaulių banko padaliniuose.

Pasidalintos rizikos kreditams teikti iš aštuonių konkurse dalyvavusių bankų EIF sutartis pasirašė su 3 Lietuvoje veikiančiais bankais. Per dvejus metus iš viso planuojama išskolinti per 1 mlrd. Lt fondo bei bankų lėšų.

www.vz.lt

Greitųjų vartojimo kreditų rinka – perpildyta

Iki 2008 metų greituosius vartojimo kreditus teikė dvi bendrovės. Remiantis statistiniais duomenimis, per 2 metus šis skaičius išaugo apie 15 kartų — greitųjų vartojimo kreditų rinka perpildyta.

Pasak greitųjų vartojimo kreditų asociacijos (GVKA) direktorės Kristinos Nemaniūtės, dar iki 2008 metų pradžios greitųjų vartojimo kreditų rinkoje veikė vos du rinkos dalyviai, o šiais metais jų yra per trisdešimt. Nepaisant to, kad greituosius vartojimo kreditus teikiančių bendrovių skaičius augo ženkliai, šiuo metu asociacijai priklausančių narių klientų skaičius padidėjo tik du kartus, lyginant 2008 ir 2009 metų IV ketvirčius.

„Šie duomenys leidžia kelti prielaidą, jog 2008 metų pradžioje buvo jaučiamas alternatyvių priemonių, padedančių spręsti trumpalaikes finansines problemas, poreikis. Statistiniai duomenys rodo, jog pastaraisiais metais rinka plėtėsi sparčiai, tačiau klientų skaičius augo gerokai lėčiau. Naujai besikuriančių greitųjų vartojimo kreditų bendrovių skaičius itin šoktelėjo 2008 metų IV ketvirtį, vėliau tendencingai didėjo. Šiuo metu GVKA priklauso septyniolika narių, t.y. septyniolika bendrovių, kurios teikia greituosius vartojimo kreditus trumpąja žinute, internetu ar telefonu“, — konstatuoja Kristina Nemaniūtė.

Remiantis statistikos departamento 2009 metų sausio mėnesio pateiktais duomenimis, finansinių paslaugų veiklą (išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą) vykdė daugiau nei du šimtai bendrovių. GVKA duomenimis, greituosius vartojimo kreditus teikiančios įmonės sudarė apie šešis procentus visų šių įmonių. Remiantis augimo tendencijomis, pastaruoju metu šis skaičius turėtų būti išaugęs beveik tris kartus. Rinkoje šiuo metu veikia daugiau nei trisdešimt greituosius kreditus teikiančių bendrovių — rinkos plėtra pasiekė ribą.

Pasak GVKA direktorės, rinkoje išliks stipriausi ir kokybiškiausias paslaugas teikiantys dalyviai. „Dalis bendrovių savo veiklą jau sustabdė. Likusios įmonės, siekdamos pelnyti pranašumą, nuolat konkuruoja. Įvairiausios akcijos, reklaminiai klipai reikalauja nemažų investicijų, verslo žinių bei kūrybiškumo. Kai kurios bendrovės netgi ryžosi paskolas teikti be palūkanų. Rinkoje išliks stipriausi ir vartotojų lūkesčius kokybiškiausiai realizuojantys dalyviai“, — prognozuoja Kristina Nemaniūtė.

http://www.lrytas.lt

Kreditus draus po valstybės sparnu

Nuo šiol eksportuotojai galės apdrausti prekinius kreditus su valstybės garantija. Tiesa, iš pradžių INVEGA turės pasirašyti sutartis su privačiais draudikais, kurie to daryti nenori, nes mano, jog valstybės įsikišimas tik didina riziką.

Pernai vasarą vokiečių bendrovė „Euler Hermes“, teikianti prekinių kreditų draudimo paslaugas, Lietuvai suteikė žemiausią D reitingą ir taip tarsi įstūmė verslininkus į užburtą ratą. Mat bankai dėl esą padidintos rinkos rizikos gerokai pristabdė kreditų dalybas, o versli
ninkai tvirtina, kad labiausiai klimpsta dėl to, jog neturi iš ko pasiskolinti apyvartinių lėšų.

Negana to, Lietuvai nustačius žemiausią rizikos reitingą, prekybos partneriai panaikino mūsų šalies įmonių kredito limitus ir pradėjo iš jų reikalauti atsiskaityti iš anksto. Kredito limitas yra didžiausias apdraustas konkretaus pirkėjo įskolos dydis, padedantis pardavėjui išvengti nuostolių dėl pirkėjo nemokumo. Limito dydį nustato draudikas. Įskolos yra draudžiamos tik tų pirkėjų, kuriems yra suteikti kredito limitai.

Pernai liepą Seimas priėmė Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymą, jį metų pabaigoje palaimino Europos Komisija (EK). Šis įstatymas nustato, kad valstybė pagal nustatytus limitus prisiims dalinę riziką, garantuodama draudikams gautinas sumas už prekių eksportą į tas šalis, kur draudikai yra sumažinę draudimo limitus ir kur dėl to yra ribojamas potencialus eksporto mastas. Šiuo metu nustatytas 100 mln. litų limitas.

Dabar UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) turėtų sudaryti sutartis su Lietuvoje veikiančiomis prekinio kredito draudimo įmonėmis. Numatyta, kad bendrovei INVEGA tenkanti dalis neturėtų viršyti 50 proc. visos draudimo apsaugos. Tuo tarpu eksportuotojai turės prisiimti ne mažiau kaip 20 proc. pagrindinės rizikos.

Kaip LŽ aiškino bendrovės INVEGA generalinio direktoriaus pavaduotojas Audrius Zabotka, minėta garantijų teikimo schema leis įmonėms, kurioms buvo sumažinti kreditų draudimo limitai, išlaikyti tuos pačius limitus. Tai reiškia, kad privatiems draudikams sumažinus įmonės draudimo limitą, pavyzdžiui, nuo 100 tūkst. iki 50 tūkst. piniginių vienetų, valstybė galės padėti išlaikyti ankstesnį, pirminį limitą. Jo teigimu, valstybė prisiims lygiai tiek pat rizikos, kiek ir privatus prekinių kreditų draudikas.

„Valstybė apsaugoti gali ne daugiau kaip 50 proc. limito, o kitą dalį prisiima privatus draudikas. Kitaip tariant, įmonės kredito limitui sumažėjus nuo 100 iki 40 proc., valstybė atkurs tik iki 80 procentų. Privatiems draudikams visiškai atšaukus įmonės kredito limitą, valstybės įsikišimas faktiškai negalimas, nes bus per daug rizikinga“, – aiškino jis. A. Zabotka pabrėžė, kad minėta schema veiks tik dalyvaujant ir privačiam draudikui.

Tiesa, A. Zabotka kol kas negalėjo atsakyti, kada bus pasirašytos sutartys su privačiais kreditų draudikais, mat jie esą kreditų limitus mažino ne be pagrindo. „Draudimo mokestis skaičiuojamas nuo apyvartos, kreditų limitų, todėl, jų nuomone, valstybės įsikišimas dar padidina jiems, kaip privatiems draudikams, riziką“, – pasakojo A. Zabotka.

Prekinių kreditų draudimas, pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinio direktoriaus Dano Arlausko, yra didelė ir reikalinga pagalba verslininkams. Jis įsitikinęs, kad šiuo metu eksporto klausimas yra svarbiausias, nes susijęs su einamosios sąskaitos deficitu, kai importas pagal piniginius srautus neadekvačiai viršija eksportą

Dar viena gera žinia verslininkams – galimybė skolintis iš užsienio bankų su valstybės teikiamomis garantijomis. Anksčiau verslininkai galėjo tikėtis garantijų skolindamiesi tik iš Lietuvoje veikiančių bankų.

Ateityje Vyriausybė žada dar padidinti bendrą jos garantijų sumą įmonei ar grupei iki 20 mln. litų, o bendra garantuotų paskolų suma įmonei ar grupei negalės būti didesnė kaip 25 mln. litų. Dabar šie rodikliai yra atitinkamai 5 mln. ir 20 mln. litų.

D. Arlauskas įsitikinęs, kad atsiradus galimybei su valstybės garantija skolintis iš užsienio bankų, paaiškės, ar tik mūsų bankai taip nenoriai skolina verslui.

„Labai sveikintina, kad valdžia priėmė sprendimą dėl galimybės mūsų verslininkams pasinaudoti ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių bankine infrastruktūra. Be to, šiuo metu siekiame, kad pradedančioms įmonėms teiktų mikrokreditus iš ES socialinio fondo“, – LŽ dėstė jis.

Tačiau D. Arlauskas pažymi, kad nors INVEGA turi neblogą įdirbį ir jos teikiamos garantijos verslui yra labai svarbios, bet, verslininkų tvirtinimu, ji per daug apsidraudžia. Jo teigimu, bendrovės INVEGA gyrimasis, kad ji praktiškai nesuteikia vadinamųjų blogų garantijų, esą visi, kuriems buvo suteiktos garantijos, sėkmingai verslauja, yra ir gerai, ir blogai.

„Man atrodo, kad Vyriausybei padidinus rizikos procentus iš to naudos būtų daugiau. Šiais laikais įvertinti garantijų rizikos laipsnį yra sudėtinga, ir kai užtikrinamas šimtaprocentinis rizikos nebuvimas, nėra gerai. Užsienyje rizikos laipsnis yra gerokai didesnis nei pas mus“, – konstatavo LVDK generalinis direktorius. D. Arlauskas pabrėžė, kad norint atverti galimybes verslo plėtrai būtina rizikuoti.

Bendrovės INVEGA duomenimis, didžioji visų jos garantijų dalis per 2009 metų 10 mėnesių atiteko labai mažoms ir mažoms įmonėms – atitinkamai 38 ir 39 procentai. O iš viso šiuo metu jos portfelyje yra 1394 galiojančios garantijos, kurių bendra suma lygi 332,2 mln. litų.
Tačiau net ir su valstybės garantija bankai vangiai skolina verslui, motyvuodami per didele nestabilios rinkos rizika. Nors valstybė su finansavimo tarpininkais, t. y. šalies komerciniais bankais, yra pasirašiusi sutartis dėl šimtų milijonų litų, tačiau jie nepasiekia verslininkų. Mat šie esą neturi pakankamai garantijų, kad sugebės tas paskolas atiduoti. Du Ekonomikos skatinimo plano kreditavimo instrumentų finansiniai tarpininkai buvo net nubausti už neišskolintus mažuosius kreditus smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms per nurodytą terminą.

Šiaulių bankui skirta beveik 50 tūkst. litų, Ūkio bankui – beveik 84 tūkst. litų bauda. Šie pinigai bus esą panaudoti per bendrovę INVEGA teikiamoms valstybės garantijoms, o neišskolintas lėšas bankai turės išskolinti. Savomis lėšomis prie verslo finansavimo priemonės Ūkio bankas prisideda 25 proc., Šiaulių bankas – 20 procentų.

A. Zabotka pažymėjo, kad tiek bankai pristabdė skolinimą dėl nestabilios rinkos, tiek verslininkai dėl neapibrėžtos ekonomikos perdėlioja savo planus ir nepuola skolintis.

„Aišku, triukšmas kilo iš tų, kurie bandė skolintis, bet bankai jiems nesuteikė kreditų“, – konstatavo jis.

A. Zabotkos nuomone, dėl to, kad bankai yra baudžiami, verslininkams padėtis nepagerės. Mat tuomet bankai esą nebenorės toliau dalyvauti skolinant lėšas su valstybės parama.

„Svarbu yra tai, kad bankai negavo tų lėšų – tos lėšos buvo paskolintos ir jas bankai turės grąžinti. Vadinasi, bankai turi vertinti skolinimo riziką, tad kai jau reikia vertinti ir skolinti, ta rizika pasirodo per didelė“, – dėstė A. Zabotka.

http://www.lrt.lt

Ministras R. Palaitis susidomėjo greitųjų kreditų pinigų „švarumu“

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis trečiadienį susitiko su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Policijos departamento (PD) atstovais pasidomėti, ar vykdoma pakankama kontrolė, kad šalyje sparčiai populiarėjantys greitieji kreditai nebūtų susiję su nelegaliais pinigais.
„Niekas negali uždrausti žmonėms naudotis greitaisiais kreditais su didžiulėmis palūkanomis, kurios ateityje jiems gali išaugti iki nepakeliamos naštos, tačiau privalome atidžiai stebėti, ar šiuos kreditus teikiančios įmonės dirba su legaliais pinigais“, – sakė ministras R. Palaitis. Lietuvoje yra dešimtys tokių subjektų, kurie teikia greituosius kreditus piliečiams ir visų jų veikla yra stebima. Pasak FNTT direktoriaus pavaduotojo Alvydo Packevičiaus, 2009 metais, vykdant Pinigų plovimo prevencijos ir teroristų finansavimo įstatymo kontrolę, greituosius kreditus teikiančiose įmonėse buvo atlikta 11 patikrinimų, surašyti 5 protokolai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą dėl įstatymo nuostatų nevykdymo.
„Greituosius kreditus teikiančias įmones privalo tinkamai identifikuoti savo klientus, kuriems teikia kreditus, – sakė FNTT Pinigų plovimo prevencijos skyriaus vadovas Sigitas Šileikis.
– FNTT ėmus domėtis, ar šios įmonės turi pasitvirtinę įstatyme numatytas vidines tvarkas, operacijų registracijos žurnalus, pastebėjome, kad kai kurios įmonės jų neturėjo. Atlikus šį prevencinį darbą, minėtos įmonės pradėjo laikytis Pinigų plovimo prevencijos ir teroristų finansavimo įstatyme numatytų reikalavimų.
Ministras paprašė, kad ir ateityje FNTT ir PD prevenciškai prižiūrėtų, kaip greituosius kreditus teikiančios įmonės laikosi jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų.
Lietuvos banko duomenimis, greitaisiais kreditais šiuo metu naudojasi 6 proc. Lietuvos gyventojų. FNTT duomenimis, dažniausiai žmonės skolinasi po 400-500 litų 30-ties dienų terminui.

http://www.verslosavaite.lt

Įsteigtas Verslumo skatinimo fondas teiks mikrokreditus

Labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims sudaromos sąlygos pradėti savo verslą, o socialinėms įmonėms – plėtoti esamą. Tokias galimybes suteikia trečiadienį įsteigtas Verslumo skatinimo fondas, teiksiantis mikrokreditus ir taip skatinsiantis verslumą, savarankišką užimtumą ir naujų darbo vietų kūrimą. Trišalę steigimo sutartį pasirašė Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei UAB “Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA).Planuojama, kad nuo kitų metų vidurio šis fondas pradės teikti paskolas ir (ar) subsidijas – mikrokreditus iki 86 tūkst. litų. Į juos pretenduoti galės labai mažos, mažos ir socialinės įmonės bei fiziniai asmenys. Pradedantieji verslą pirmiausia turės parengti konkretų verslo planą. Kad tai padaryti būtų lengviau, bus skiriami konsultantai, kurie mokys ir konsultuos paskolos gavėjus rengiant ir įgyvendinant verslo planą. Prioritetai bus teikiami labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms – bedarbiams, jaunimui iki 29 metų bei priešpensinio amžiaus žmonėms, vyresniems nei 50 metų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, dėl minėtos programos bus sukurta 1000 darbo vietų.

“Siekiame sudaryti galimybes ir finansines paskatas naujoms darbo vietoms kurti, savarankiškam užimtumui skatinti, keisti darbo rinkos dalyvių požiūrį į savarankišką užimtumą. Tam kartais reikia ir konsultacijų, ir mokymų (…) Fondo tikslas yra prisidėti priemonėmis ir galimybėmis, kurias suteikia Europos socialinis fondas, prie naujų darbo vietų kūrimo, įvertinant ir iššūkius, kuriuos šitoje ekonominėje situacijoje turi Lietuva ir jos žmonės, ir galimybes, kuriomis galime pasinaudoti”, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė D.Jankauskas.

Tokiems verslo planams įgyvendinti numatoma skirti 3-5 metus. Per šį laikotarpį grąžintos paskolos vėl galės būti suteiktos kitiems verslą norintiems pradėti asmenims ar įmonėms. Paramą galės gauti visi verslai, išskyrus tuos, kurie susiję su pirminės žemės ūkio perdirbimo produkcija ir žuvininkyste.

Planuojama, kad po pirmųjų 2-3 metų bus įvertinama, ar įgyvendinami projektai yra sėkmingi. Paaiškėjus, kad projektas yra pasiekęs 60-80 proc. verslo plane numatytų rodiklių, bus svarstomos galimybės dėl dalies paskolos negrąžinimo.

Planuojama, kad mokymuose dalyvaus ne mažiau kaip 5 tūkst. šalies gyventojų, iš kurių 1 tūkst. 200 bus suteiktos paskolos verslui pradėti arba plėtoti jau turimą. Priemonei įgyvendinti iki 2015 metų planuojama skirti iki 50 mln. litų Europos socialinio fondo lėšų.

Verslumo skatinimo fondą valdys INVEGA, atrinksianti finansų inžinerijos priemonės valdytoją (-us). Jie teiks paskolas ir (ar) subsidijas registruotoms ir ne ilgiau nei metus veikiančioms labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims, dirbantiems pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą.

Tiesa, kol kas neaišku, su kokio dydžio palūkanomis bus teikiamos paskolos, bet jos “bus geresnės nei rinkoje”. Iki 2015 metų bus išdalinta maždaug 50 mln. litų paskolų.

Finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas pabrėžė, kad mikrokreditai bus ilgalaikė priemonė.

“Tai naujovė Lietuvoje, nesame nieko panašaus iki šiol turėję. Džiugu, kad šią naujovę paleidžiame į dienos šviesą. Tai tikrai nėra kažkokia vienametė priemonė, nėra skirta išimtinai sunkmečiui, nors jos aktualumas sunkmečiu yra dar didesnis. Tikimės, kad tradicija remti verslumą su konkrečiais pinigais duodant žmogui, kad jis pats save įdarbintų, net ir ateityje, gerais laikais, bus naudinga pačiai verslo pradžiai, žinių pagilinimui. Tai bus paskutinis lašelis, kuris perlenks žmogų į tą pusę, kad judėtų, stengtųsi sukaupęs ryžtą save įdarbinti ir susikurti sau pajamas”, – teigė Finansų ministerijos atstovas.

http://www.lrytas.lt

Siūloma lengvatinius kreditus skirti ne tik butų, bet ir kitų daugiabučio namo patalpų savininkams

Vyriausybė teikia Seimui Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas, kurios leistų sėkmingiau įgyvendinti Daugiabučių namų modernizavimo programą.

Siekiant sudaryti kuo palankesnes galimybes senų daugiabučių namų patalpų savininkams modernizuoti šiuos namus, siūloma patikslinti minėto įstatymo nuostatas dėl valstybės paramos teikimo.

Pagal dabar galiojančias nuostatas, modernizuojant daugiabučius namus valstybės parama neteikiama kitų (negyvenamųjų) patalpų, kurios dažniausiai naudojamos smulkiam ir vidutiniam verslui, savininkams. Tai sukelia kliūčių įgyvendinant Daugiabučių namų modernizavimo programą. Todėl siūloma nustatyti, kad valstybės parama suteikiant lengvatinius kreditus gali būti skiriama ne tik butų, bet ir kitų daugiabučio namo patalpų savininkams.

Taip pat siūloma patikslinti valstybės paramos kompensuojant ne mažiau kaip 50 proc. išlaidų modernizavimo projektui parengti bei statybos techninei priežiūrai vykdyti ir 15 proc. investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, teikimo sąlygas. Parengtos pataisos numato, kad ši parama bus teikiama butų savininkams – fiziniams asmenims ir savivaldybėms, nuosavybės ar patikėjimo teise valdančioms gyvenamąsias patalpas (socialiniam būstui).

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad teikiant valstybės paramą nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims apmokamos ne tik modernizavimo projekto parengimo išlaidos, kredito draudimo įmoka, lengvatinis kreditas bei palūkanos, bet ir statybos techninės priežiūros išlaidos.

www.lrytas.lt

Atviro kreditų fondo paskolas teiks ir “Snoras”

Atviro kreditų fondo lėšų dalintojų gretas papildė AB bankas “Snoras”. Taigi smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams paskolas iš minėto fondo teikiančių bankų skaičius išaugo iki 7.

Pasak Arnoldo Burkovskio, ūkio viceministro, padidinus verslui iš Atviro kreditų fondo (AKF) lėšų galinčių skolinti bankų skaičių, galima tikėtis ir greitesnio fondo lėšų naudojimo, taip skatinant ekonomiką.

Liepą sutartis dėl AKF lėšų naudojimo su UAB “Investicijų ir verslo garantijos” INVEGA pasirašė 6 bankai: Šiaulių, Ūkio bankas, Medicinos, “Parex”, DnB NORDir “Finasta”, praneša Ūkio ministerija.

Iš AKF vienam kreditui gali būti skirta iki 1,5 mln. Lt, arba apie 434.000 EUR. Per 12 mėnesių laikotarpį vienai įmonei gali būti suteikta iki 2 kreditų. Jų gražinimo laikotarpis – iki 72 mėnesių. Maksimali banko marža už suteikiamą kreditą – 3%. Palūkanų norma apribota: jei paskola imama eurais, palūkanų norma negali viršyti 6% metinių palūkanų, jei litais – 10% metinių palūkanų.

Spalio 14-ąją AKF buvo rezervuota 3,7 mln. Lt.

http://vz.lt

Pasirašytos sutartys su bankais dėl lengvatinių paskolų

Spalio 14 d. Žemės ūkio ministerijoje pasirašytos pirmosios sutartys su penkiais Lietuvos komerciniais bankais, kuriems Paskolų fondas jau šiandien suteikė tikslines paskolas pagal jų pageidaujamą lėšų poreikį. Šie bankai teiks lengvatinius kreditus Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM patvirtintiems ūkio subjektams, dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonėse – “Žemės ūkio valdų modernizavimas” bei Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas”.

http://www.verslobanga.lt

Free T-Mobile Phones on Sale | Thanks to CD Rates, Best New Business and Registry Software