Posts Tagged ‘Snoras’

Paskolų studentams palūkanos mažėja

Kredito įstaigų atrankos komisija atrinko įstaigas, kurios teiks valstybės remiamas paskolas studentams 2010 metais. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, konkurse dalyvavusios kredito įstaigos pasiūlė geresnes paskolų studentams sąlygas – palūkanų norma litais vidutiniškai sumažėjo daugiau nei per pusę, eurais – vidutiniškai daugiau nei dešimtadaliu.

Komisija iš šešių konkurso dalyvių atrinko keturis bankus: “DNB Nord”, “Nordea Bank Finland”, “Swedbank” bei “Snorą”. Šių bankų pasiūlyta maksimali marža yra nuo 1,9 iki 2,99 proc. Geriausias sąlygas pateikė “DNB Nord” ir “Nordea Bank Finland” bankai.

Paskolų palūkanų dydis litais, pavyzdžiui, vasario 22 d. būtų nuo 3,98 iki 5,07 proc. (praėjusių metų liepos 30 d. – 10,19 iki 11,34 proc.), eurais – nuo 2,56 iki 3,65 proc. (praėjusių metų liepos 30 d. – nuo 3,37 iki 3,87 proc.). Paskolos studentams teikiamos kintamomis palūkanomis, kurių dydis priklauso nuo tarpbankinių palūkanų litais (VILIBOR) arba eurais (EURIBOR) normos. Pavyzdžiui, stipriai sumažėjus VILIBOR dydžiui, studentams, ėmusiems šias paskolas litais praėjusiais metais, jos žymiai atpigo.

Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, pernai teiktų paskolų aukštų palūkanų priežastis buvo VILIBOR dydis.

Tikimasi, kad siūlydamos paskolas studentams kredito įstaigos dar pagerins savo dabartinius pasiūlymus. Studentai turi teisę individualiai derėtis su kredito įstaigomis dėl geresnių sąlygų.

Šiemet valstybė numato garantuoti iki 150 mln. Lt (šis skaičius kasmet numatomas ateinančių metų valstybės biudžete) valstybės remiamų paskolų studentams, praėjusiais metais limitas buvo 100 mln. Lt.

www.atn.lt

Ūkio banko lizingas atsikirto Lietuvos vartojimo kreditų asociacijai

Ūkio banko lizingas Lietuvos vartojimo kreditų asociaciją apkaltino rinkos klaidinimu ir manipuliacija duomenimis.
Anot bendrovės pranešimo, trys smulkiųjų kreditų bendrovės – UAB „General Financing“ (rinkoje veikianti kaip „Kreditas 123“), UAB „Moment Credit“, UAB „MCB Finance“ (rinkoje veikianti kaip „.Credit24“) susibūrusios į asociaciją ir prisistatančios jos vardu, išplatino klaidinančią informaciją apie Lietuvos vartojimo kreditų rinką ir jos pokyčius.
„Negalima lyginti vienos įmonės viso kreditų portfelio su kitos įmonės tik vienos kredito rūšies duomenimis. Jei Lietuvos vartojimo kredito asociacija nori profesionaliai išanalizuoti kreditų rinką, turėtų palyginti visų rinkoje veikiančių bendrovių pilnus portfelius, o ne išimti kurią nors vieną jų dalį. Priešingu atveju lieka stebėtis asociacijos, kurią sudaro vos trys bendrovės, neprofesionalumu ir klaidinančios informacijos teikimu“, – pranešime cituojamas Ūkio banko lizingo generalinis direktorius Mindaugas Valančius.
Ji taip pat tvirtina negalįs būti tikras dėl smulkiųjų kreditų bendrovių teikiamų duomenų apie išduotų paskolų portfelį, nes šių kredito įstaigų veiklos ir apskaitos niekas nereglamentuoja ir nekontroliuoja.
Ponas Valančius informavo, kad lizingo ir vartojimo kreditų rinkoje padėtis išlieka nepakitusi.
Gruodžio 17 d. skelbta, kad vartojimo kreditų rinka keičiasi, tokią išvadą padarė Lietuvos vartojimo kredito asociacija, išnagrinėjusi „Snoro lizingo“, „Ūkio banko lizingo“ ir „General Financing“ vartojimo kreditų portfelius. Bankų lizingo bendrovių vartojimo kreditų portfeliai mažėja, o „General Financing“ – auga.

www.vz.lt

Vartojimo kreditų asociacija: rinka persiskirsto

Vartojimo kreditų rinka keičiasi, tokią išvadą padarė Lietuvos vartojimo kredito asociacija, išnagrinėjusi „Snoro lizingo“, „Ūkio banko lizingo“ ir „General Financing“ vartojimo kreditų portfelius. Bankų lizingo bendrovių vartojimo kreditų portfeliai mažėja, o „General Financing“ – auga.
Nagrinėtos tik šios trys įmonės, nes jos, pasak asociacijos, teikia vienodas paslaugas: leidžia įsigyti prekes išsimokėtinai, teikia vartojimo kreditus grynaisiais.
Mažiausią vartojamo kreditų portfelį šiemet III ketv. turėjo „ Ūkio banko lizingas“ – 83,877 mln. Lt, t.y. 12% mažiau, palyginti su šių metų II ketv.
„Snoro lizingo“ vartojamo kreditų portfelis 2009 m. III ketv. sudarė 95,756 mln. Lt, t.y. 14% mažiau, palyginti su ketvirčiu prieš tai.
„General Financing“ vartojamo kreditų portfelį šiemet III ketv. turėjo 153,3 mln. Lt, t.y. 2% daugiau, palyginti su 2009 m. II ketv.
„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl „General Financing“ šių metų III ketvirčio veiklos apimtys, lyginant su II ketvirčiu, išaugo, – aktyviai vykdytas paslaugų pardavimų skatinimas“, – sako Pranciškus Gerulis, Lietuvos vartojimo kredito asociacijos direktorius.
Lietuvos vartojimo kredito asociacijos steigėjai yra „General Financing“, „Moment Credit“, „MCB Finance“.

www.vz.lt

Lizingo bendrovės ėmė siūlyti vartojimo paskolas

Klientų pritrūkusios išperkamosios nuomos kompanijos ėmė konkuruoti su kreditų bendrovėmis ir bankais – jos siūlo vartojamąsias paskolas.

Vartojamąsias paskolas “Ūkio banko lizingas” pradėjo dalinti vasarą, o “Snoro lizingas” – prieš kelias savaites, rašo “Lietuvos rytas”.

Naujoji paslauga teikiama siekiant padidinti klientų skaičių. Šiais metais išperkamosios nuomos verslas susitraukė apie 60 procentų.

Pasiūlę vartojamuosius kreditus “Snoro lizingas” ir “Ūkio banko lizingas” nusitaikė į “Big Bank” ir “General Financing”, valdančios vartojamųjų paskolų sistemą “Kreditas 123″, klientus.

Paskolų kaina visose įmonėse labai panaši. Pridėjus metines palūkanas ir sutarties mokestį, tenka grąžinti apie 30 proc. daugiau nei pasiskolinta. Kiekvienas klientas vertinamas individualiai, tad tikslių palūkanų išperkamosios nuomos bendrovės neskelbia.

www.bernardinai.lt

Snoras kredituos 95% daugiabučių renovacijos paskolų su valstybės garantija

Snoras“ skelbia, kad nuo pirmadienio, lapkričio 9 d., banko išduodamiems daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų būsto renovavimo projektų kreditams su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantinio fondo garantija paskolos suma galės siekti iki 95 proc. projekto vertės.
Su INVEGA garantija, kuri prilyginama valstybės garantijai, paskolos renovavimo projektams banko „Snoras“ taikoma pradinio įnašo suma sudarys tik 5 proc. viso projekto vertės.
„Snoras“ paskolas renovavimo projektams teiks litais ir eurais. Su bendrovės INVEGA garantija bendrijų kreditavimui bankas taikys nuo 2 iki 3 proc. banko maržą litais ir kintamą palūkanų bazę VILIBOR (pasirinktinai 6 arba 12 mėn.).
Maksimalus paskolų bendrijoms gražinimo terminas iki 10 metų, paskolos panaudojimo terminas – pusantrų metų. Bankas bendrijoms gali taikyti paskolos grąžinimo atidėjimus, kurie gali būti suteikti ne vėliau kaip iki kito mėnesio po investicinio projekto užbaigimo, bet ne ilgiau nei pusantrų metų.

www.vz.lt

Snoras studentams paskolino 1,5 mln. Lt

„Snoras“ studentams paskolino daugiau nei 1,5 mln. Lt. Sutartys su bankais pasirašomos nuo spalio 19 d. iki lapkričio 13 d.

Pasak Tomo Vaišvilos, „Snoras“ atstovo, bankas planuoja studentams paskolinti tiek pat kiek kiti valstybės remiamas paskolas teikiantys bankai: „DNB Nord“, „Swedbank“, „Nordea“ ir Šiaulių bankas. Tačiau kiek bendras banko paskolų portfelis galėtų sudaryti, prognozuoti nesiryžta, nes paskolos studentams bus teikiamos iki lapkričio 13 d.

Banko studentams suteikiamų paskolų studentams palūkanas litais sudaro 1,85% banko marža ir kintama palūkanų bazė (3 mėnesių VILIBOR). Šių paskolų tikslas – apmokėti studijų kainą, padengti gyvenimo išlaidas dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis padengti.

Visą studijų laikotarpį palūkanos už paskolas studijų kainai apmokėti studentui neviršys 5%. Šią ribą viršijančias palūkanas padengs valstybė. Kitoms paskolų rūšims – gyvenimo išlaidoms ar dalinėms studijoms – palūkanų kompensavimo mechanizmas taikomas nebus. Pabaigus studijas, įsigalios sutartyje su banku nurodytos palūkanos.

www.vz.lt

Atviro kreditų fondo paskolas teiks ir “Snoras”

Atviro kreditų fondo lėšų dalintojų gretas papildė AB bankas “Snoras”. Taigi smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams paskolas iš minėto fondo teikiančių bankų skaičius išaugo iki 7.

Pasak Arnoldo Burkovskio, ūkio viceministro, padidinus verslui iš Atviro kreditų fondo (AKF) lėšų galinčių skolinti bankų skaičių, galima tikėtis ir greitesnio fondo lėšų naudojimo, taip skatinant ekonomiką.

Liepą sutartis dėl AKF lėšų naudojimo su UAB “Investicijų ir verslo garantijos” INVEGA pasirašė 6 bankai: Šiaulių, Ūkio bankas, Medicinos, “Parex”, DnB NORDir “Finasta”, praneša Ūkio ministerija.

Iš AKF vienam kreditui gali būti skirta iki 1,5 mln. Lt, arba apie 434.000 EUR. Per 12 mėnesių laikotarpį vienai įmonei gali būti suteikta iki 2 kreditų. Jų gražinimo laikotarpis – iki 72 mėnesių. Maksimali banko marža už suteikiamą kreditą – 3%. Palūkanų norma apribota: jei paskola imama eurais, palūkanų norma negali viršyti 6% metinių palūkanų, jei litais – 10% metinių palūkanų.

Spalio 14-ąją AKF buvo rezervuota 3,7 mln. Lt.

http://vz.lt

Free T-Mobile Phones on Sale | Thanks to CD Rates, Best New Business and Registry Software