Posts Tagged ‘Ukio bankas’

Maxima kasose nuo šiol priimamos įmokos Ūkio banko lizingui

Įmokas Ūkio banko lizingui jau galima sumokėti MAXIMA prekybos tinklo parduotuvėse. Ūkio banko lizingo klientai išperkamosios nuomos, paslaugų teikimo išsimokėtinai bei vartojimo kredito sutarčių įmokas gali sumokėti bet kurioje prekybos tinklo kasoje 213 MAXIMA prekybos centrų visoje Lietuvoje.

“Su didžiausiu ir ilgiausiai Lietuvoje veikiančiu MAXIMA prekybos tinklu sėkmingai bendradarbiaujame jau daug metų. Nuo šiol klientai galės ne tik pirkti prekes išsimokėtinai ar gauti vartojimo kreditą, bet ir patogiai bei greitai susimokėti įmokas pagal turimas sutartis su mūsų įmone, – sakė Ūkio banko lizingo generalinis direktorius Mindaugas Valančius.

MAXIMA parduotuvėse teikiama Ūkio banko lizingo paslauga “Pinigai dabar!”, t.y. vartojimo kreditas, kurio suma – nuo 150 Lt iki 20 tūkst. Lt. Prekybos centruose kredito sutartis su Ūkio banko lizingu sudaroma vos per keletą minučių.

“Džiaugiamės, toliau plėsdami mūsų pirkėjams teikiamų finansinių paslaugų spektrą MAXIMA parduotuvėse. Galimybė prekybos centre ne tik apsipirkti, bet ir operatyviai susitvarkyti visus būtiniausius reikalus – gauti kreditą, apmokėti sąskaitas ar sumokėti kredito įmokas šiandien aktuali daugeliui”, – sako MAXIMA LT, UAB Pramoninių prekių ir paslaugų pirkimo departamento direktorė Birutė Kontvainienė.

“Spinter tyrimai” atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai pinigų pasiskolinti labiau yra linkę ne iš greituosius kreditus siūlančių įmonių, o iš mažmeninio lizingo paslaugas teikiančių bendrovių.

Ūkio banko lizingas priklauso Ūkio banko įmonių grupei. Virš 560 tūkst. klientų jau pasinaudojo Ūkio banko lizingo paslaugomis, kurios teikiamos daugiau nei 3 tūkst. pardavimo vietų visoje Lietuvoje.

www.verslobanga.lt

Ūkio bankas verslui paskolino 36 mln. litų

Ūkio bankas pasirašė kreditavimo sutartis su daugiau nei 200 smulkiojo ir vidutinio verslo šalies įmonių ir verslui paskolino 36 mln. litų. Dalis kreditus gavusių įmonių jau pradėjo grąžinti paskolas.

Laimėjęs UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) skelbtus konkursus daugiausia paskolų Ūkio bankas suteikė Kauno ir Vilniaus miestų ir rajonų įmonėms, tačiau daug finansuota ir Šiaulių, Panevėžio, Alytaus bei Šilutės įmonių projektų. Maži kreditai suteikti investicijoms arba apyvartiniam kapitalui finansuoti. Šalies įmonės daugiausiai skolinosi didmeninei ir mažmeninei prekybai, apdirbamajai pramonei, statybai, transporto bei sandėliavimo paslaugų plėtrai finansuoti.

„Kreditus išdalyti buvo kiek sudėtingiau nei tikėjomės – šalies verslininkai gana atsargiai žiūri į paskolas ir stengiasi šiuo metu išsiversti be jų. Vis dėlto gautos ir patvirtintos kredituoti paraiškos yra išties gerai parengtos, sukurti tvirti verslo planai, kurie leidžia įmonėms sėkmingai išsaugoti verslą ir jau pradėti grąžinti paskolas“, – sakė Ūkio banko kreditų tarnybos vadovas Mindaugas Pašvenskas.

Jo teigimu, bankas grąžinamus kreditus yra įsipareigojęs ir toliau skolinti smulkiajam ir vidutiniam verslui.

www.lrytas.lt

Ūkio bankas žemdirbiams taiko mažesnes palūkanas

„Ūkio bankas“, gerindamas kreditavimo sąlygas Lietuvoje, teikia lengvatines paskolas žemdirbiams.

Bankas jau priėmė sprendimus dėl daugiau nei 1,5 mln. litų paskolų suteikimo žemės ūkiu besiverčiantiems šalies gyventojams.

Žemdirbių paraiškos paskoloms gauti bus priimamos iki 2010 metų spalio, tačiau didelis žemdirbių susidomėjimas gali nulemti, kad „Ūkio bankas“ žemdirbiams skirtas lėšas išdalins ir greičiau.

„Lėšos skiriamos ne apyvartai, o investicijoms. Todėl šis pasiūlymas išties vertas žemės ūkio srityje dirbančių žmonių dėmesio – skolinama suma yra didelė, su ja jau įmanoma išplėtoti gana rimtą veiklą. Žemdirbiams teikiamos palūkanos yra žemesnės nei bendrosios, o paskolos grąžinimo terminas leidžia verslui įsibėgėti ir užsidirbti. Taigi žemdirbiams ši paskolų programa tampa rimta paspirtimi ir esamam, ir naujam verslui plėtoti“, – mano Ūkio banko kreditų tarnybos vadovas Mindaugas Pašvenskas.

Jo teigimu, žemės ūkio verslas yra vienintelė ekonomikos šaka, kuri ir šiuo sunkmečiu vertinama kaip perspektyvi, todėl bankai gana noriai finansuoja šią sritį.

„Ūkio banke“ ūkininkai ar bendrovės gali pasiskolinti nuo 3 000 iki 10 000 000 eurų arba tokio pat dydžio sumos ekvivalentą litais. Paskolos maksimali trukmė – 7 metai, pieno kooperacijai – iki 10 metų.

Žemdirbiams siūlomos palūkanos už paskolas eurais sudaro 4-6 proc., palūkanos už paskolas litais – 5-10 proc.

M. Pašvenskas informavo, kad „Ūkio bankas“ rengia informacinius seminarus pasiskolinti norintiems ūkininkams. Seminaruose žemės ūkio verslo atstovams bus paaiškinta skolinimo tvarka, aptarti keliami reikalavimai, būtini dokumentai. Seminarai vasario 4 dieną vyks Šiauliuose, vasario 23 dieną Ukmergėje, vasario 25 dieną Telšiuose ir Kretingoje. Su bankininkais seminaruose dalyvaus ir Nacionalinės mokėjimo agentūros bei „Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondo“ atstovai.

Kreditai skiriami investiciniams projektams pagal dvi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones – „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“. Paskolos teikiamos Ūkio bankui bendradarbiaujant su Lietuvos žemės ūkio ministerijos įkurtu Paskolų fondu.

Lėšos skolinamos žemės ūkio valdoms modernizuoti, t.y. naujiems ir modernesniems įrengimams, technikai, gamybinių pastatų statybai ir rekonstrukcijai – t.y. tiems objektams, kurie palengvintų ūkininkų darbą, padidintų jo našumą.

http://www.balsas.lt

Ūkio banko lizingas atsikirto Lietuvos vartojimo kreditų asociacijai

Ūkio banko lizingas Lietuvos vartojimo kreditų asociaciją apkaltino rinkos klaidinimu ir manipuliacija duomenimis.
Anot bendrovės pranešimo, trys smulkiųjų kreditų bendrovės – UAB „General Financing“ (rinkoje veikianti kaip „Kreditas 123“), UAB „Moment Credit“, UAB „MCB Finance“ (rinkoje veikianti kaip „.Credit24“) susibūrusios į asociaciją ir prisistatančios jos vardu, išplatino klaidinančią informaciją apie Lietuvos vartojimo kreditų rinką ir jos pokyčius.
„Negalima lyginti vienos įmonės viso kreditų portfelio su kitos įmonės tik vienos kredito rūšies duomenimis. Jei Lietuvos vartojimo kredito asociacija nori profesionaliai išanalizuoti kreditų rinką, turėtų palyginti visų rinkoje veikiančių bendrovių pilnus portfelius, o ne išimti kurią nors vieną jų dalį. Priešingu atveju lieka stebėtis asociacijos, kurią sudaro vos trys bendrovės, neprofesionalumu ir klaidinančios informacijos teikimu“, – pranešime cituojamas Ūkio banko lizingo generalinis direktorius Mindaugas Valančius.
Ji taip pat tvirtina negalįs būti tikras dėl smulkiųjų kreditų bendrovių teikiamų duomenų apie išduotų paskolų portfelį, nes šių kredito įstaigų veiklos ir apskaitos niekas nereglamentuoja ir nekontroliuoja.
Ponas Valančius informavo, kad lizingo ir vartojimo kreditų rinkoje padėtis išlieka nepakitusi.
Gruodžio 17 d. skelbta, kad vartojimo kreditų rinka keičiasi, tokią išvadą padarė Lietuvos vartojimo kredito asociacija, išnagrinėjusi „Snoro lizingo“, „Ūkio banko lizingo“ ir „General Financing“ vartojimo kreditų portfelius. Bankų lizingo bendrovių vartojimo kreditų portfeliai mažėja, o „General Financing“ – auga.

www.vz.lt

Vartojimo kreditų asociacija: rinka persiskirsto

Vartojimo kreditų rinka keičiasi, tokią išvadą padarė Lietuvos vartojimo kredito asociacija, išnagrinėjusi „Snoro lizingo“, „Ūkio banko lizingo“ ir „General Financing“ vartojimo kreditų portfelius. Bankų lizingo bendrovių vartojimo kreditų portfeliai mažėja, o „General Financing“ – auga.
Nagrinėtos tik šios trys įmonės, nes jos, pasak asociacijos, teikia vienodas paslaugas: leidžia įsigyti prekes išsimokėtinai, teikia vartojimo kreditus grynaisiais.
Mažiausią vartojamo kreditų portfelį šiemet III ketv. turėjo „ Ūkio banko lizingas“ – 83,877 mln. Lt, t.y. 12% mažiau, palyginti su šių metų II ketv.
„Snoro lizingo“ vartojamo kreditų portfelis 2009 m. III ketv. sudarė 95,756 mln. Lt, t.y. 14% mažiau, palyginti su ketvirčiu prieš tai.
„General Financing“ vartojamo kreditų portfelį šiemet III ketv. turėjo 153,3 mln. Lt, t.y. 2% daugiau, palyginti su 2009 m. II ketv.
„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl „General Financing“ šių metų III ketvirčio veiklos apimtys, lyginant su II ketvirčiu, išaugo, – aktyviai vykdytas paslaugų pardavimų skatinimas“, – sako Pranciškus Gerulis, Lietuvos vartojimo kredito asociacijos direktorius.
Lietuvos vartojimo kredito asociacijos steigėjai yra „General Financing“, „Moment Credit“, „MCB Finance“.

www.vz.lt

Lizingo bendrovės ėmė siūlyti vartojimo paskolas

Klientų pritrūkusios išperkamosios nuomos kompanijos ėmė konkuruoti su kreditų bendrovėmis ir bankais – jos siūlo vartojamąsias paskolas.

Vartojamąsias paskolas “Ūkio banko lizingas” pradėjo dalinti vasarą, o “Snoro lizingas” – prieš kelias savaites, rašo “Lietuvos rytas”.

Naujoji paslauga teikiama siekiant padidinti klientų skaičių. Šiais metais išperkamosios nuomos verslas susitraukė apie 60 procentų.

Pasiūlę vartojamuosius kreditus “Snoro lizingas” ir “Ūkio banko lizingas” nusitaikė į “Big Bank” ir “General Financing”, valdančios vartojamųjų paskolų sistemą “Kreditas 123″, klientus.

Paskolų kaina visose įmonėse labai panaši. Pridėjus metines palūkanas ir sutarties mokestį, tenka grąžinti apie 30 proc. daugiau nei pasiskolinta. Kiekvienas klientas vertinamas individualiai, tad tikslių palūkanų išperkamosios nuomos bendrovės neskelbia.

www.bernardinai.lt

Ūkio bankas atveria “Atviro kreditų fondo” paskolas

Ūkio bankas pasirašė pirmąsias kredito sutartis su bendrovėmis, kurioms skolinama pagal priemonę “Atviras kreditų fondas”.

Pirmąja įmone, kuri pagal priemonę “Atviras kreditų fondas” (AKF) pasiskolino 1,32 mln. Lt, tapo Panevėžio vaikiškų prekių pardavimo UAB “Vaikutis”.

Pasak Mindaugo Pašvensko, Ūkio banko Kredito tarnybos vadovo, įmonės, gavusioms paskolas iš AKF, turės galimybes ne tik gauti papildomų apyvartinių lėšų, bet ir kurti naujus investicinius projektus. “Paskolomis iš Atviro kreditų fondo Lietuvos verslininkai galės stabilizuoti finansinę padėtį įmonėse, imtis investicijų, kurios užtikrins jų verslo plėtrą ir padidins bendrovių konkurencingumą rinkoje”, – sako p. Pašvenskas.

Pagal priemonę AKF, smulkaus ir vidutinio verslo finansavimui skirta 100 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų, o vienai paskolai teikiama suma siekia iki 1,5 mln. Lt, arba 434.400 EUR. Per 12 mėnesių laikotarpį vienai įmonei gali būti skirti ne daugiau kaip du kreditai. Paskolos teikiamos ne ilgesniam kaip 72 mėnesių laikotarpiui.

Ūkio ministras Dainius Kreivys birželį kalbėjo, kad teikiant paramą pagal priemonę „Atviras kreditų fondas“, bankai nespręs, kam duoti lengvatinę paskolą, o bus tarpininkai, per kuriuos įmones pasieks pinigai.

Tačiau ne daugiau kaip 75% kredito sumos galės būti finansuojama „Atviro kreditų fondo“ lėšomis, o likusi suma – ne mažiau kaip 25% – bankų nuosavomis lėšomis. Per metus viena įmonė galės pretenduoti į 2 kreditus.

AKF lėšos bankams skolinamos jų suteiktų kreditų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. pabaigos. Už fondo paskolintas lėšas bankai INVEGOS fondui mokės 3 mėn. VILIBOR +0,1% palūkanas. Maksimali banko marža už suteikiamą kreditą – 3%.

http://vz.lt

Už laiku neišskolintus verslo paramos pinigus Šiaulių ir Ūkio bankams gavo baudas

Ūkio ir Šiaulių bankams teks sumokėti baudas už mažų kreditų smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms neišskolinimą per nurodytą terminą. Ūkio viceministras Rimantas Žylius penktadienį pasirašė trišalius finansinių įsipareigojimų aktus tarp Ūkio ministerijos, bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) bei minėtų bankų, kuriuose numatytos šios baudos.

Abu šie bankai yra Ekonomikos skatinimo plano (ESP) kreditavimo instrumentų finansiniai tarpininkai ir iki rugpjūčio 15 d. turėjo išskolinti ESP priemonės „Maži kreditai – 1 etapas“ lėšas. Pagal šią priemonę smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms teikiamos apyvartinės ir investicinės paskolos iki 175 tūkst. litų.

„Siekiame, kad ESP priemonių lėšos kuo greičiau pasiektų verslą, todėl finansiniai tarpininkai įsipareigoja jas išdalinti per tam tikrą sutartyje numatytą laikotarpį, kitaip jiems skiriamos baudos. Pinigai verslui šiandien reikalingi kaip oras, ir valstybė, pasirinkusi finansinius tarpininkus Ekonomikos skatinimo plano instrumentų lėšoms skolinti, privalo užtikrinti jų įsipareigojimų vykdymą“, – teigia ūkio ministras Dainius Kreivys.

Pasak jo, tai vienas iš būdų paspartinti ir padidinti ESP išteklių prieinamumą verslui.

Šiaulių bankui skirta 49,719 tūkst. litų bauda, Ūkio – 83,528 tūkst. litų. Šie pinigai bus panaudoti per INVEGĄ teikiamoms valstybės garantijoms, o neišskolintas lėšas bankai turi išskolinti.

Pagal priemonę „Maži kreditai – 1 etapas“ Ūkio banko teikiamiems mažiems kreditams buvo skirta iki 10 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, Šiaulių banko – iki 8 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Ūkio bankas prie priemonės finansavimo prideda 25 proc. savo lėšų, Šiaulių bankas – 20 proc.

http://www.lrytas.lt

Ūkio bankas smulkiesiems verslininkams kol kas išdavė tik 60 proc. planuotų paskolų

Didžiausio akcininko Vladimiro Romanovo ir kitų smulkesnių savininkų valdomas Ūkio bankas, dalijantis pirmojo etapo smulkiuosius kreditus pagal Ūkio ministerijos smulkių įmonių rėmimo programą, verslininkams kol kas išdavė tik 60 proc. planuotų paskolų.
Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

Bankas iki rugpjūčio 14 dienos pasirašė 6,09 mln. litų vertės paskolų sutarčių vietoj planuotų maždaug 10 mln. litų, iš kurių 8 mln. litų turėtų būti valstybės, o 2 mln. litų – paties banko lėšos, rašo „Verslo žinios“.

Anot Ūkio banko kreditų tarnybos vadovo Mindaugo Pašvensko, kai kurios įmonės nesugebėjo laiku surinkti reikiamų dokumentų, norėjo finansuoti pagal kriterijus nenumatytas išlaidas arba jų finansinė būklė buvo gana sudėtinga ir papildomi įsipareigojimai būtų dar daugiau padidinę naštą.

„Tačiau norime pažymėti, kad darbas nėra sustojęs, toliau vertiname verslininkų prašymus ir manome, kad vis dėlto atsiras tokių, kurie atitiks numatytus kriterijus, ir pinigai jiems bus paskolinti“, – teigė M.Pašvenskas.

Per pirmąjį paskolų dalijimo etapą Ūkio, Šiaulių bei Medicinos bankai investicijoms arba apyvartiniam kapitalui finansuoti iki rugpjūčio vidurio turėjo paskolinti apie 20 mln. litų, iš kurių apie 17 mln. litų yra iš valstybės biudžeto. Ūkio ministerijos valdomo fondo „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) duomenimis, atsilieka Ūkio bankas.

Lėšas paskoloms teikia valstybė, bet riziką, kad paskola bus grąžinta, prisiima bankai – pasibaigus terminui jie turės grąžinti visas sumas.

http://www.15min.lt

Free T-Mobile Phones on Sale | Thanks to CD Rates, Best New Business and Registry Software